Gamtos mokslai ir pažangios technologijos

Moksliniai tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra orientuoti į aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai nagrinėjimą, atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos problemų sprendimą, įvairių reiškinių ir procesų analizę, vertinimą bei prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, modernios informatikos vystymą. Jungtinėse gamtos ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui.

Analizinės skaičių teorijos problemos
Nagrinėjamas dzeta ir L funkcijų, priklausančių nuo parametrų, reikšmių pasiskirstymas, universalumas, jungtinis bei mišrus jungtinis universalumas, sprendžiamos sudėtinių funkcijų nuo dzeta funkcijų rinkinio universalumo problemos, daug dėmesio skiriama universalumo efektyvinimo klausimams. Numatoma spręsti dzeta funkcijų bei jų klasių reikšmių pasiskirstymo problemas, orientuojantis į specialių dzeta funkcijų ir jų rinkinių diskretaus universalumo tyrimus; gautus universalumo rezultatus pritaikyti šių funkcijų funkcinio nepriklausomumo ir nulių pasiskirstymo tyrimams (tokio tipo rezultatų svarbą rodo Tarptautiniame matematikų kongrese akcentuota tyrimų kryptis apie Rymano ir kitų dzeta funkcijų algebrinį-diferencialinį nepriklausomumą); sustiprinti ir išplėtoti bendradarbiavimą tarp šioje srityje dirbančių Šiaulių ir Viurcburgo Juliaus Maximiliano (Vokietija), Nagojos (Japonija), Rusijos Ramiojo vandenyno nacionalinio universiteto Taikomosios matematikos instituto bei kitų šalių mokslininkų, nagrinėjančių dzeta ir L funkcijų asimptotinio elgesio klausimus. Tyrimų rezultatai taikomi kodavimo teorijoje, kriptografijoje, informatikoje ir kvantinėje mechanikoje. 

Koordinatorė – prof. dr. Renata Macaitienė.
Nariai: prof. dr. Darius Šiaučiūnas, doc. dr. Virginija Garbaliauskienė.

Aplinkos tyrimai
Aplinkos tyrimų mokslo grupės tematika yra gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų tvarumo ir ekosistemų paslaugų vertinimas bei modeliavimas kintančio klimato sąlygomis. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas atmosferos bioaerozolio poveikiui ekosistemoms ir žmogaus sveikatai. Mokslininkų grupės veikla nukreipta į tarpkryptinį bendradarbiavimą aplinkos tyrimuose, tęsiant tarptautinės lyderystės aerobiologijos (daugiausia alergeninių žiedadulkių ir grybų sporų) srityje praktiką. Grupė numato praplėsti mokslinius interesus, nukreipdama juos į vandens ekosistemų tyrimus ir ekosistemų užterštumo mikroplaušu / mikroplastiku vertinimą. Eksperimentinėje Botanikos sodo bazėje vykdomi mokslo darbai, susiję su farmacijai aktualių medžiagų tyrimais augaluose bei augalų aklimatizacijos ir fenofazių vertinimu. Esamas Aplinkos tyrimų mokslo grupės tarptautinis-tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra pagrindas naujoms perspektyvioms šakoms plėtoti ir partnerių skaičiui didinti. Mokslo grupės nariai kviečia pažangius mokslininkus prisijungti prie mokslo grupės ir atverti kelią ambicingai tarptautinei mokslininkų karjerai.

Vadovė – prof. dr. Ingrida Šaulienė.
Nariai: prof. dr. Gintautas Daunys, doc. dr. Laura Šukienė, lekt. dr. Martynas Kazlauskas, dr. Ilona Kerienė, dr. Rimanta Vainorienė, Lukas Vaitkevičius, Dovilė Dovydaitytė.

Modeliavimas ir duomenų mokslas
Numatoma tęsti heterogeninių sistemų modelių taikymą kompiuterinių tinklų valdymo algoritmams kurti ir automatizuoto programavimo modelių taikymą programų sąveikumui vertinti. Plėtoti gamybos procesų optimizavimą. Kurti el. mokymosi duomenų analizės ir atsitiktinių procesų modelius. Bendradarbiauti su VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkais jungtinėje Informatikos mokslo krypties tematikoje: išmaniųjų paslaugų sistemų kūrimo metodų ir modelių tyrimas, taikant juos sumanių sistemų valdymo sprendimams priimti.

Vadovė –  asist. dr. Sigita Turskienė.
Nariai: prof. dr. Dalė Dzemydienė, doc. dr. Liudas Kaklauskas, asist. dr. Vaidas Giedrimas, prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas (savanorystės sut.), asist. dr. Vaidotas Kanišauskas, asist. dr. Karolina Kanišauskienė, asist. dr. Donatas Dervinis, asist. dr. Rita Misiulienė.

Humanitariniai mokslai visuomenės kultūros plėtroje

Humanitariniai mokslai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje. Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.

Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: lietuvių filologijos aspektas
Lietuvių filologijos specialistai tiria šiuos aspektus: a) tekstų tyrimai sociolingvistiniu, pragmatiniu, sintaksiniu aspektais; b) kalbos normų raidos ir terminologijos tyrimai; c) lietuvių kalbos istorijos ir rašytinio lietuvių kalbos paveldo tyrimai; d) kalbos pasaulėvaizdžio atskleidimas, remiantis gretinamąja kalbų analize, konceptų raiška ir konceptualiųjų metaforų apibūdinimu; e) įvairių laikotarpių ir žanrų naratyvinių prozos struktūrų ir poezijos tyrimai, akcentuojant teorines, metodologines, komparatyvistines ir interdisciplinines literatūros problemas; f) kalbinės komunikacijos tyrimai.
Filologiniai lituanistiniai tyrimai apima kalbos, kaip svarbiausios komunikacijos formos, ir literatūros analizę įvairiais aspektais. Šiuo metu pasaulyje kalbotyros ir literatūrologijos mokslai yra įvairialypiai, problemų laukas itin platus. Pati bendriausia ganėtinai nauja tendencija – tarpdisciplininiai tyrimai, integruojantys ne tik kalbą ir literatūrą, bet ir artimas humanitarines šakas – menotyrą, istoriją, komunikaciją ir kt. Svarbūs, pasaulyje plėtojami ir fundamentiniai kalbos ir literatūros tyrimai. 

Vadovė – prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.
Nariai: doc. dr. Dalia Jakaitė, doc. dr. Rūta Kazlauskaitė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Kvašytė, doc. dr. Jolanta Vaskelienė, dokt. Edita Puskunigytė, dokt. Justė Povilaitienė.

Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis ir istorinis aspektas
Vykdomi kalbotyros ir kultūrologijos tyrimai siekiant atskleisti regionalumą, t. y. regiono išskirtinumą, savitumą. Viena esminių prielaidų stiprinti regioninį tapatumą sociokultūrine prasme yra lokalios kultūros pažinimas bei multikultūriškumo tyrimai. Tęsiami gretinamieji kalbų ir kultūrų tyrimai, organizuojamos kasmetinės tarptautinės tarpdalykinės mokslinės konferencijos „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ ir leidžiamas žurnalas „Acta humanitarica academiae Saulensis“. Istorikų tyrimai – Vidurio ir Rytų Europos (kartu ir Lietuvos) XV–XVII a. politinės, socialinės ir lokalinės istorijos analizė. Ši tematika šiuolaikinėje istoriografijoje išlieka aktuali. Beveik visą XX a. II pusę vyravo socialinės ekonominės istorijos tyrimai, tačiau nuo paskutiniųjų XX a. dešimtmečių vis labiau vyrauja naujosios kultūros istorijos (įeina ir kasdienybės istorijos, mikroistorijos kryptys) ir naujosios politinės istorijos.
Projektas „Vietos visuomenė ir valdžia. Tarpusavio sąveikos (Šiaulių ekonomijos atvejis XVII–XVIII a. pradžia)“, finansuojamas LMT (2020–2023 m.) (vykdytoja Rita Regina Trimonienė).

Vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Kvašytė.
Nariai: vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Regina Trimonienė, doc. dr. Jolanta Vaskelienė, prof. habil. dr. Kazimieras Župerka (savanorystės sutartis).

Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: užsienio kalbų aspektas
Tyrimai atliekami pagal šias tematikas: 1) ekvivalentiškumo problematika vertime; 2) semantinė funkcinė lingvistika; 3) pasaulio konceptualizacija kalbose; pasaulėvaizdžio eksplikacija remiantis gretinamaisiais tyrinėjimais; 4) užsienio kalbų mokymas ir mokymasis Europos Sąjungos kontekste.
Atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius, susijusius su nuolatos didėjančiais pabėgėlių srautais, ir siektiną ambicingą modelį „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos", didinant bendradarbiavimą tarp ES šalių, moksliniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys kreiptinas į kalbų politiką, daugiakalbystę ir tarpdiscipliniškumą. Ypač daug dėmesio skiriama komparatyvistikos tyrimams. Kita svarbi tema – anglų kalbos kaip mokslo ir tyrinėjimų kalbos statusas ir jos santykis su nacionalinėmis kalbomis.

Vadovė – doc. dr. Solveiga Sušinskienė.
Nariai: lekt. dr. Dalė Roikienė, asist. dr. Edita Valiulienė, asist. dr. Karolina Butkuvienė, asist. dr. Lolita Petrulionė.

Inkliuzinės visuomenės stiprinimas socioedukacinėmis priemonėmis

Mokslininkų grupė tyrinėja vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių identifikavimo ir tenkinimo procesus, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos kokybę Lietuvos švietimo įstaigose; įrodymais grįstų fonologinio sutrikimo įveikos strategijos; tarpprofesinė pagalba mikčiojantiems vaikams; negalią turinčių studentų dalyvavimo tarptautinėje aukštojo mokslo veikloje ypatumai.
Mokslininkų atlikti tyrimai, jų ekspertinė konsultacinė veikla turi poveikį nacionalinei įtraukiojo ugdymo plėtrai, specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos prieinamumo gerinimui. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo inovacijos integruojamos į mokyklų praktiką, naujausiais moksliniais duomenimis grindžiamas mokytojų, specialiųjų pedagogų, logopedų kompetencijų plėtojimas.
Šios tyrėjų grupės iniciatyva nuo 1998 m. leidžiamas tarptautinis mokslo darbų leidinys Specialusis ugdymas / Special Education (Scopus). Aktualiomis įtraukiojo ugdymo ir specialiosios pedagoginės bei logopedinės pagalbos temomis organizuojamos tarptautinės ir nacionalinės konferencijos, moksliniai – metodiniai seminarai, diskusijos. Tyrėjai bendradarbiauja su LR specialių pedagogų ir Lietuvos logopedų asociacijomis, yra Lietuvos ir tarptautinių mokslo asociacijų nariai. 

Vadovė – doc. dr. Renata Geležinienė.
Nariai: doc. dr. Ieva Bilbokaitė-Skiauterienė, doc. dr. Margarita Jurevičienė, doc. dr. Irena Kaffemanienė, asis. dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė, asist. dr. Regina Karvelienė, doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas, Stord), doc. dr. Rolandas Paulauskas, doc. dr. Laima Tomėnienė, asist. dr. Simona Daniutė, dr. Simas Garbenis, tyrėja Živilė Kulėšė, dokt. Mona Paula Kumžaitė, dokt. Ugnė Žilytė.

Daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, kuriais remiantis siekiama spręsti problemas, susijusias su nepalankiose  situacijose esančių asmenų psichosocialinio atsparumo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo iššūkiais. Tyrimo laukas taip pat apima socialinės gerovės srityje dirbančiųjų bei švietimo pagalbos specialistų streso raišką bei pozityvių streso įveikos strategijų kūrimą.
Remiantis empirinių tyrimų duomenimis, modeliuojamos socialinės pedagoginės pagalbos ir socialinio darbo inovacijos; socialinės reabilitacijos tinklų funkcionavimo ir paslaugų koordinavimo galimybės; plėtojamos socialinės įtraukties didinimo iniciatyvos, kurios turi reikšmingą ir ilgalaikį poveikį pažeidžiamų grupių vaikų ir suaugusiųjų psichosocialinei gerovei.
Nuo 2011 m. organizuojamos tęstinės tarptautinės mokslinės konferencijos Social Welfare: Interdisciplinary Approach. Mokslininkų grupės iniciatyva leidžiamas to paties pavadinimo mokslo leidinys Social Welfare: Interdisciplinary Approach (Web of Science).

Vadovas – doc. dr. Darius Gerulaitis.
Nariai: prof. dr. Liuda Radzevičienė, doc. dr. Daiva Alifanovienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Asta Vaitkevičienė, doc. dr. Kristina Rūdytė, asist. dr. Aistė Batūraitė-Bunka, tyrėja lekt. Odeta Šapelytė.

Socioekonominiai reiškiniai gerovės valstybės kūrimo procese: regionų atsparumo tyrimai

Šios krypties tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir apima darnaus valstybės vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominės kaitos kontekste, akcentuojant regionų atsparumo svarbą. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo ir atsparumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, kiekybinį makroekonominių procesų modeliavimą, švietimo vadybos ir lyderystės problematiką.

Darnus vystymasis gerovės užtikrinimo procese
Neabejojama, jog darnus vystymasis apima nelygybės valstybėse ir tarp valstybių mažinimą. Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje pasaulio šalių įvyko ryškūs pokyčiai paskirstant pajamas. Šiame kontekste ypač aktualūs tampa globalizacijos, demografinių ir technologinių pokyčių, darbo rinkų netobulumo, darbo rinkos institucijų pokyčių ir kt. veiksnių poveikio pajamų nelygybei vertinimo tyrimai. Būtina analizuoti ir vertinti funkcinio pajamų pasiskirstymo kitimo pasekmes, t. y. poveikį skirtingoms bendrosios paklausos komponentėms, našumui, valstybės biudžeto pajamoms, ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ypač svarbi šiame kontekste, nes socialiai atsakingos įmonės, derindamos ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus kuria vertę ne tik konkrečiam verslui, bet ir bendrą vertę visuomenei nepažeisdamos gamtinės aplinkos ribų. Socialiai atsakingas verslas nepaneigia pelno siekimo tikslo, bet akcentuoja dalijimosi pelnu, atsakingos gamybos ir investavimo svarbą. ĮSA iš esmės reikalauja persvarstyti visus verslo procesus per darnumo, poveikio aplinkai ir suinteresuotųjų šalių poreikių prizmę. Strateginės socialiai atsakingo verslo plėtros kryptys, galimybės bei iššūkiai yra šios grupės tyrimo objektas. 

Vadovė – prof. dr. Skaidrė Žičkienė.
Nariai: prof. dr. Zita Tamašauskienė, doc. dr. Solveiga Skunčikienė, lekt. dr. Simona Potelienė, lekt. Aida Jankauskienė.

Gerojo valdymo raiška vietos savivaldoje
Diskutuojant apie efektyvią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią vyraujančias demokratines vertybes ir pasaulines tendencijas, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gerojo valdymo konceptui. Gerasis valdymas reiškia patikimą viešojo sektoriaus valdymą, atliepiantį efektyvumo ir ekonomiškumo kriterijus, akcentuoja dalyvaujantį valdymo būdą, kai veikiama atsakingai, atskaitingai ir skaidriai, kur vertinama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Gerojo valdymo principai taikytini tiek globaliu ar europiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ar vietiniu lygmenimis. Gerasis valdymas vietos savivaldos institucijų, kurios yra arčiausiai piliečių ir jiems teikiamų paslaugų, lygmenyje – viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių. Nepaisant didelio susidomėjimo gerojo valdymo sampratų aiškinimu, gerojo valdymo principų plėtotės vietos savivaldoje tyrimų raiška dėl jų įvairiapusiškumo ir kompleksiškumo bei jų teorinė-empirinė analizė išlieka vienu iš pagrindinių viešojo administravimo mokslo tyrimų probleminių klausimų. Stiprėjantį mokslinį potencialą viešojo administravimo kryptyje liudija sutelkta metodologų komanda, kryptingai vykdanti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus pagal švietimo lyderystės, regionų socioekonominės raidos, viešojo sektoriaus organizacijų modernizavimo, gerojo valdymo raiškos vietos savivaldoje tematikas. 

Vadovė – doc. dr. Rita Toleikienė.
Nariai: prof. dr. Diana Šaparnienė, doc. dr. Vita Juknevičienė, doc. dr. Jurgita Joniškienė, asist. dr. Violeta Kiurienė, lekt. Sigitas Balčiūnas, lekt. dokt. Tomas Martinaitis, lekt. Vilma Tubutienė, lekt. dokt. Anželika Gumuliauskienė, dokt. Gvidas Petružis, dokt. Kristina Kulikauskienė, dokt. Rytis Milkintas.

Kiekybinis makroekonominių procesų modeliavimas
Moksliniai tyrimai atliekami šiose srityse: identifikuojamos sąlygos,  kurioms esant ekonomikos augimas (ne)didina  atskirų darbo jėgos grupių užimtumą  ir  (ne)mažina nedarbą; vertinimas organizacijų antitrapumas ir jo sąsajos su skaitmeniniu valdymu viešojo sektoriaus organizacijose.

Naujų darbo vietų kūrimo neskatinantis ekonomikos augimas yra pasaulio mastu aktuali darbo rinkos problema. Dėl ekonomikos nuosmukio darbo vietų skaičius labai sumažėja ir nepadidėja (arba didėja neženkliai) augimo laikotarpiu. Šis, anksčiau vos keliose besivystančiose šalyse stebėtas fenomenas, šiandien tampa vis dažnesniu reiškiniu. Spręsdamos dėl COVID-19 kilusio ekonomikos sąstingio problemas šalys vėl taiko įvairias augimą skatinančias priemones, todėl svarbu įvertinti ne tik kaip skiriasi darbo jėgos grupių reakcija į ekonomikos augimą, bet kodėl ji kinta ir identifikuoti sąlygas, kurioms esant ekonomikos augimas (ne)didina atskirų darbo jėgos grupių užimtumą ir (ne)mažina nedarbą. Šie tyrimai pagilins ir naujomis įžvalgomis praplės ankstesnių tyrimų išvadas, nes: 1) analizuos, kaip užimtumo/nedarbo jautrumą ekonomikos augimui veikia išsilavinimas, kurio aspektas iš esmės nėra tirtas; 2) sukurta tyrimo metodika leis detaliau ištirti ekonomikos augimo fazėje kintantį augimo poveikį užimtumui/nedarbui; 3) papildys tyrimus, kaip specifinės institucinės aplinkos ir ūkio sektorių sąlygos lemia ekonomikos augimo poveikį užimtumui/nedarbui.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama skaitmeninio valdymo įgalinimui viešojo sektoriaus organizacijose. Ši skaitmeninė transformacija sąlygojama neapibrėžtumo, sukrėtimų, kaip kad pandemija, globalus nestabilumas, sutrikimai globaliose tiekimo grandinėse. Tačiau tuo pačiu pastebima, kad viešojo sektoriaus organizacijos nepilnai išnaudoja skaitmeninio valdymo galimybes, todėl nėra tinkamai pasiruošusios atliepti visuomenės poreikius. Todėl mokslinės bendruomenės atstovai skatina viešojo sektoriaus organizacijas priimti netikėtumus kaip suteiktą galimybę, kurių metu įgyjama unikali patirtis, identifikuojami organizaciniai trūkumai bei stiprybės ir kurie tampa pagrindu, siekiant ne tik prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, bet ir suteikia gebėjimų veikti neapibrėžtumų sąlygomis ir atliepiant visuomenės poreikius. Ši mokslinė diskusija yra grindžiama atsparumo ir antifragilumo tyrimais, kurie sieja atsparumą su organizacijos gebėjimu grįžti į priežkrizinę būklę, tuo tarpu antifragilumas sietinas su organizacijos gebėjimu ne tik atsitiesti, bet ir įgytą sukrėtimų metu patirtį panaudoti organizaciniam proveržiui.

Tyrimais siekiama suprasti ir identfikuoti ryšius tarp organizacinio antifragilumo ir skaitmeninio valdymo viešojo sektoriaus organizacijose darant prielaidą, kad šie du reiškiniai yra tarpusavyje susiję ir daro teigiamą įtaką vienas kitam.

Vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus.
Nariai: prof. dr. Diana Cibulskienė, doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, doc. dr. Lina Garšvienė, doc. dr. Janina Šeputienė, doc. dr. Dovilė Ruplienė, dokt. Laura Dargenytė-Kacilevičienė, dr. Aistė Padgureckienė, podotorantūros stažuotoja dr. Ilona Bartuševičienė (2022–2024).

Švietimo vadyba ir lyderystė

Tyrėjų grupės mokslinių interesų laukas – tarpdisciplininiai tyrimai, orientuoti į organizacijos (nebūtinai švietimo), kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, analizę, gilinantis į vadybos ir lyderystės procesus, suinteresuotų grupių dalyvavimą ir įsitraukimą į vertės bendrakūros procesus.
Naujausi mokslo grupės moksliniai tyrimai grindžiami kompleksiškumo teorija, kuri pripažįstama kaip galinga paradigma socialiniuose moksluose, siekiant integralaus daugiadisciplininio tikrovės supratimo, paaiškinančio organizacijų, kaip sistemų dinamiką, jos kaitos reiškinius. Daugiaaspekčiai ir nevienakrypčiai lyderystės procesai daugia-agentinėse sąveikose, organizacijos adaptyvumas, kaip gebėjimas prisitaikyti ir atsinaujinti, mokymasis veikiant, besikeičiančių aplinkybių pasitelkimas ir atsparumo ugdymasis, vertės kūrimas kartu su suinteresuotų grupių nariais – pagrindiniai vadybiniai fenomenai, tyrinėjami mokslininkų grupės darbuose.
Mokslininkų grupė veikia kartu su edukologijos, gamtos mokslų tyrėjų grupėmis.

Vadovė – doc. dr. Jūratė Valuckienė.
Nariai: doc. dr. Milda Damkuvienė, doc. dr. Evandželina Petukienė, lekt. Sigitas Balčiūnas.

Švietimo ir ugdymo(si) procesai