Gamtos mokslai ir pažangios technologijos

Moksliniai tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra orientuoti į aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai nagrinėjimą, atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos problemų sprendimą, įvairių reiškinių ir procesų analizę, vertinimą bei prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, modernios informatikos vystymą. Jungtinėse gamtos ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui.

Analizinės skaičių teorijos problemos

Darbo tikslas: spręsti dzeta ir L funkcijų bei jų rinkinių reikšmių pasiskirstymo problemas.

Užduotis:

· Įrodyti tolydžiojo ir diskrečiojo tipo ribines teoremas silpnojo tikimybinių matų konvergavimo prasme dzeta funkcijų rinkiniams bei kompozicijoms.

· Vykdyti analizinių funkcijų aproksimavimo dzeta funkcijų postūmiais tyrimus:

• įrodyti pasirinktų dzeta funkcijų rinkinių, dzeta funkcijų klasių ar (ir) sudėtinių funkcijų nuo dzeta funkcijų universalumo teoremas, naudojant apibendrintus postūmius;
• įrodyti pasirinktų dzeta funkcijų universalumą trumpuose intervaluose. 

· Nagrinėti jungtinio funkcinio nepriklausomumo klausimus.

ŠA mokslininkai yra VU MIF Analizinės skaičių teorijos mokslo grupės nariai: https://mif.vu.lt/lt3/apie-fakulteta/strukt%C5%ABra/matematikos-institutas?id=2736

Koordinatorė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Renata Macaitienė.
Nariai: prof. dr. Darius Šiaučiūnas, doc. dr. Virginija Garbaliauskienė.

Aplinkos tyrimai

Darbo tikslas: vykdyti tyrimus susijusius su gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų tvarumo ir ekosistemų paslaugų vertinimu bei modeliavimu kintančio klimato sąlygomis.

Užduotis:

Miesto želdynų teikiamų ekosisteminių paslaugų tyrimo metodikos parengimas:

• VUŠA Botanikos sode sukurti eksperimentinį lauką, skirtą tirti viešosioms erdvėms tinkamus daugiamečius želdinius.
• Rezultatų, gautų tiriant vertikalųjį žiedadulkių pasiskirstymą, sintezė.
• Žiedadulkių bioaktyvių ir biogeninių junginių pasklidos miesto vandens telkiniuose tyrimai.
• Samanų panaudojimo žiedadulkių tyrimams metodikos paruošimas.

Vadovė – prof. dr. Ingrida Šaulienė.
Nariai: doc. dr. Laura Šukienė, doc. dr. Martynas Kazlauskas, doc. dr. Ilona Kerienė, mokslo darbuotoja dr. Rimanta Vainorienė, Dovilė Dovydaitytė.

Modeliavimas ir duomenų mokslas

Darbo tikslas: vykdyti tyrimus nukreiptus į procesų bei sistemų modeliavimą ir duomenų mokslo vystymą.

Užduotis:

• Išmaniųjų paslaugų sistemų kūrimo metodų tyrimas ir taikymas.
• Garso ir vaizdo informacijos apdorojimas dirbtinio intelekto metodais.
• Heterogeninių sistemų modeliai kompiuterinių tinklų valdymui.
• Automatizuoto programavimo modeliai programų sąveikume.
• Gamybos procesų duomenų analizė.
• Atsitiktinių procesų modeliai ir jų prognozės.

Vadovė –  dr. Sigita Turskienė.
Nariai: prof. dr. Dalė Dzemydienė, asist. dr. Liudvikas Kaklauskas, asist. dr. Vaidas Giedrimas, lekt. Mykolas Okulič-Kazarinas, asist. dr. Vaidotas Kanišauskas, asist. dr. Karolina Kanišauskienė, asist. dr. Donatas Dervinis.

Humanitariniai mokslai visuomenės kultūros plėtroje

Humanitariniai mokslai vykdomi Regionų plėtros institute ir yra suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje. Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.

Kalbos, literatūros, kultūros bei užsienio kalbos (anglų kalbos) tyrimai

Darbo tikslas: vykdyti kalbotyros, literatūrologijos, užsienio kalbos (anglų kalbos) filologinės krypties tyrimus.

Kalbotyros tyrimai vykdomi siekiant:

• tirti sakytinę lietuvių kalbą (fonetiką, akcentologiją, dialektologiją), morfologiją ir žodžių darybą, teksto lingvistiką, etnolingvistiką ir pragmatiką;
• gretinamuoju aspektu tirti lietuvių ir latvių kalbas, kreipiant dėmesį į onomastiką ir terminologiją;
• atlikti lingvokultūrologinius tyrimus – nagrinėti regioninio tapatumo apraiškas tekstuose.

Literatūrologijos tyrimai vykdomi siekiant:

• atlikti lietuvių ir užsienio vaikų literatūros (problemų prozos) tyrimus, pasitelkiant literatūros sociologijos ir kitas metodologines prieigas.

Užsienio kalbos (anglų kalbos) tyrimai vykdomi siekiant:

• analizuoti lingvistinius ir sociokultūrinius vertimo aspektus;
• atlikti gretinamuosius anglų ir lietuvių kalbų tyrimus: analizuoti leksikologijos, stilistikos, semantikos ir kt. ypatumus tradiciniuose ir naujųjų medijų tekstuose;
• tirti anglų kalbos diskurso problemas semantinės-funkcinės lingvistikos rėmuose.

Vadovė – doc. dr. Solveiga Sušinskienė.
Nariai: prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Kvašytė, doc. dr. Rūta Kazlauskaitė, doc. dr. Jolanta Vaskelienė, asist. dr. Edita Valiulienė, asist. dr. Karolina Butkuvienė, asist. dr. Lolita Petrulionė, dokt. Edita Puskunigytė, dokt. Justė Povilaitienė.

Inkliuzinės visuomenės stiprinimas socioedukacinėmis priemonėmis

Darbo tikslas – tirti vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių identifikavimo ir tenkinimo procesus, specialiosios pedagoginės ir logopedinės pagalbos kokybę.

Užduotis:

• atlikti inkliuzinio/ įtraukiojo ugdymo procesų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose vertinimą;
• atlikti specialiosios pedagoginės, logopedinės ir psichologinės pagalbos teikimo procesų ir jų kokybės vertinimą;
• vykdyti visuomenės gerovei svarbių inkliuzinio/ įtraukiojo ugdymo vertybių ugdymo mokyklų bendruomenėse bei specialiųjų pedagogų ir logopedų universitetinio ugdymo tyrimus.

Vadovė – doc. dr. Renata Geležinienė.
Nariai: doc. dr. Ieva Bilbokaitė-Skiauterienė, doc. dr. Margarita Jurevičienė, doc. dr. Irena Kaffemanienė, asist. dr. Rita Kantanavičiūtė-Petružė, asist. dr. Regina Karvelienė, doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas, Stord), doc. dr. Rolandas Paulauskas, doc. dr. Laima Tomėnienė, vyresnioji lekt. dr. Ilona Gedminienė, asist. dr. Simona Daniutė, vyresnysis lekt. dr. Simas Garbenis, lekt. Živilė Kulėšė,  dokt. Ugnė Žilytė, dokt. Mona Paula Kumžaitė.

Darbo tikslas – tiriami negalios ir nepalankiose situacijose esančių asmenų socialiniai įgūdžiai, psichosocialinio atsparumo, profesinio rengimo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo iššūkiai ir galimybės.

Užduotis:

• atlikti socialinės gerovės srityje dirbančių bei švietimo pagalbos specialistų streso raiškos vertinimą;
• parengti psichosocialinės, socialinio darbo ir socialinio ugdymo(si) inovacijas modelius.

Vadovas – doc. dr. Darius Gerulaitis.
Nariai: prof. dr. Liuda Radzevičienė, doc. dr. Daiva Alifanovienė, asist. dr. Aistė Batūraitė-Bunka, doc. dr. Kristina Rūdytė, doc. dr. Asta Vaitkevičienė,  lekt. Odeta Šapelytė.

Socioekonominiai reiškiniai gerovės valstybės kūrimo procese: regionų atsparumo tyrimai

Šios krypties tyrimai vykdomi Regionų plėtros institute ir apima darnaus valstybės vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominės kaitos kontekste, akcentuojant regionų atsparumo svarbą. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo ir atsparumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, kiekybinį makroekonominių procesų modeliavimą, švietimo vadybos ir lyderystės problematiką.

Gerojo valdymo raiška vietos savivaldoje

Darbo tikslas: vykdyti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus pagal gerojo valdymo raiškos vietos savivaldoje ir kitose viešojo sektoriaus institucijose, regionų socialinės ir ekonominės raidos, švietimo tematikas.

Užduotis:

Analizuoti gerojo valdymo principų taikymą nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis.

• Atlikti tyrimus etikos, korupcijos prevencijos, lyderystės, sumanaus viešojo valdymo, inovacijų diegimo viešajame sektoriuje tematikose.
• Kartu su Kiekybinių makroekonominių proceso modeliavimo mokslo grupės nariais vykdyti tyrimus siekiant suprasti ir identifikuoti ryšius tarp organizacinio atsparumo ir skaitmeninio valdymo viešojo sektoriaus organizacijose.
• Kartu su užsienio tyrėjais sukurti: Inovacijų potencialo kompleksinio vertinimo metodologiją.
• Kartu su užsienio partneriais atlikti tyrimą: Vykdomosios valdžios trikampio Europoje lyginamąjį tyrimą, kuris sujungia aukščiausių valstybės tarnybos atstovų ir ministerijų patarėjų tyrimus.
• Kartu su užsienio partneriais atlikti tyrimą: „Vietinio lygmens demokratinis veikimas ir valdymo kokybė Vidurio ir Rytų Europoje daugybinių krizių ir demokratijos smukimo metu“.

Vadovė – doc. dr. Rita Toleikienė.
Nariai: prof. dr. Diana Šaparnienė, doc. dr. Vita Juknevičienė, doc. dr. Jurgita Joniškienė, asist. dr. Violeta Kiurienė, lekt. Sigitas Balčiūnas, lekt. Vilma Tubutienė, lekt. dokt. Anželika Gumuliauskienė, dokt. Gvidas Petružis, dokt. Rytis Milkintas, dokt. Kristina Kuprytė.

Kiekybinis makroekonominių procesų modeliavimas

Darbo tikslas: vykdyti kiekybinius ekonomikos krypties tyrimus, orientuotus į ekonomikos augimą, konvergenciją, atsparumą ir jos veiksnius.

Užduotis:

• Atlikti mokslinės literatūros analizę ir jos sintezės pagrindu pagrįsti viešųjų finansų atsparumo konceptą ir identifikuoti viešųjų finansų atsparumą lemiančius veiksnius.
• Atlikti visuomenės senėjimo poveikio darbo rinkai analizę: poveikio kanalų identifikavimas ir migracijos vaidmens sprendžiant visuomenės senėjimo problemą vertinimas
• Atlikti mokslinės literatūros analizę ir jos sintezės pagrindu pagrįsti regionų ekonomikos konvergenciją sąlygojančius veiksnius bei kanalus per kuriuos ES finansinė parama veikia regionų konvergenciją.
• Gilintis į ekonomikos augimo problematiką ir parengti straipsnį „Degrowth: Shifting Priorities“.

Vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus.
Nariai: prof. dr. Diana Cibulskienė, prof. dr. Zita Tamašauskienė, prof. dr. Skaidrė Žičkienė, doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, doc. dr. Lina Garšvienė, doc. dr. Dovilė Ruplienė, asist. dr. Laura Dargenytė-Kacilevičienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja dokt. Greta Mockevičienė, podoktorantūros mokslininkė stažuotoja dr. Akvilė Aleksandravičienė (2024 – 2026).

Švietimo vadyba ir lyderystė

Darbo tikslas: Vykdyti tarpdisciplininius lyderystės ir vadybos, vertės bendrakūros, organizacijos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, vystymo tyrimus.

Užduotis:

Tirti daugiaaspekčius ir nevienakrypčius lyderystės procesus daugia-agentinėse sąveikose, bendrai kuriant paslaugų vertę:

• Analizuoti daugiaaspekčius ir nevienakrypčius lyderystės procesus daugia-agentinėse sąveikose, bendrai kuriant paslaugų vertę.
• Tirti bendrakūros procesus kompleksinių adaptyvių sistemų teorijų kontekste.
• Analizuoti įvairių suinteresuotų šalių (kompleksinės adaptyvios sistemos agentų) įvairiakypčių sąveikų charakteristikas.
• Pradėti taikyti gyvosios laboratorijos prieigą bendrakūros procesų analizei.

Vadovė – doc. dr. Jūratė Valuckienė.
Nariai: doc. dr. Milda Damkuvienė, doc. dr. Evandželina Petukienė, lekt. Sigitas Balčiūnas.

Švietimo ir ugdymo(si) procesai