MIESTO ŽALIŲJŲ ERDVIŲ EKOSISTEMOS PASLAUGŲ VERTĖS BENDRAKŪRA GYVOJOJE LABORATORIJOJE. Nr. S-MIP-24-18
„Miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų vertės bendrakūra gyvojoje laboratorijoje“ (MIESTOlabas) (Nr. S-MIP-24-18).
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2024 09 01 – 2027 03 31.
Projekto aprašymas.
"MIESTOlabas" tyrimo idėja – tirti miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų bendrakūros fenomeną taikant gyvosios laboratorijos metodologiją tvaresniems miesto žaliosios infrastruktūros sprendimams.
Projektą įgyvendins socialinių ir gamtos mokslų 7 tyrėjų grupė kartu su 2 II studijų pakopos studentais. Tyrimo tikslas – konceptualizuoti miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų vertės bendrakūros procesus tvarių miesto žaliųjų erdvių vystymo sprendimams taikant gyvosios laboratorijos metodologiją. Sprendžiant empirinius tyrimo uždavinius bus atliekamas 1) žvalgomasis tyrimas (savivaldybės administracijos veiklos dokumentų analizė, interviu su savivaldybės administracijos specialistu ir aktyviai veikiančios piliečių gamtosaugos grupės atstovu); 2) miesto gyventojų anketinė apklausa, nustatant miesto gyventojų suvokiamą miesto viešųjų žaliųjų erdvių ekosisteminių paslaugų vertę; 3) inicijuojama gyvoji laboratorija, kurioje pasitelkiant nemoderuojamos grupės diskusijos ir stebėjimo metodus bus analizuojami miesto žaliųjų erdvių ekosistemos paslaugų bendrakūros procesai. Empirinį tyrimą užbaigs interviu su gyvosios laboratorijos tikslinių grupių atstovais, siekiant gauti jų refleksiją apie ekosistemos paslaugų vertės bendrakūros procesus.
Laukiamas projekto rezultatų indėlis į mokslo raidą: 1) tarpdisciplininės tyrimų prieigos vystymas, integruojant socialinių ir gamtos mokslų žinias ir metodologijas tyrinėjant kompleksinio pobūdžio fenomenus ir problemas; 2) vadybos mokslo žinių apie vertės bendrakūros procesus gilinimas ir plėtojimas, vertės bendrakūrą tyrinėjant kompleksinių sistemų teorijos kontekste bei taikant gyvosios laboratorijos metodologinę prieigą; 3) sukurta gyvosios laboratorijos miesto žaliųjų erdvių bendrakūrai metodologija praplės esamą gyvųjų laboratorijų metodologinio žinių spektrą.
Praktinė ateities vizija – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas veikia kaip gyvoji laboratorija tvariems miesto vystymo sprendimams.
Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė – doc. dr. Milda Damkuvienė, projekto vykdytojai: Sigitas Balčiūnas, doc. dr. Jurgita Joniškienė, doc. dr. Martynas Kazlauskas, doc. dr. Evandželina Petukienė, doc. prof. dr. Ingrida Šaulienė, dr. Jūratė Valuckienė ir magistrantės: Darija Bučienė, Milda Zubavičienė.
REGIONŲ EKONOMIKOS ATSPARUMO PROGNOZAVIMAS TAIKANT MAŠININIO MOKYMOSI ALGORITMUS (Nr. P-MIP-24-118)
VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas “Regionų ekonomikos atsparumo prognozavimas taikant
mašininio mokymosi algoritmus” (REAPI) Nr. P-MIP-24-118
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2024-09-01 - 2027-08-31
Projekto aprašymas. Regionų ekonomikos atsparumo (REA) tyrimai užima itin svarbią vietą ekonomikos mokslų srityje, nes siejami su regionų ekonomikos gebėjimu atsilaikyti, atsistatyti, adaptuotis bei transformuotis atsižvelgiant į pasikeitusią aplinką, grąžinant ekonomikos stabilumą į prieš krizinį lygį. Todėl šio projekto apimtyje keliamas ambicingas tikslas – identifikuoti regionų ekonomikos atsparumą prognozuojančius veiksnius, taikant mašininio mokymosi algoritmus (MMA).
Tyrimo metu didelis dėmesys bus skiriamas REA struktūros išgryninimui, papildant egzistuojančius regionų ekonomikos atsparumo instrumentus veiksniais, skatinančiais evoliucinį bei transformatyvų atsparumo vystymąsi. Projekto eigoje bus parengtas REA prognozavimo instrumentas (REAPI), kurio sudarančių rodiklių svorių nustatymui bus pasitelkiamas MMA, leisiantis prognozuoti kiekvieno rodiklio indėlį į REA. Duomenimis grįsta informacija apie REA prognozavimo įrankį sudarančių veiksnių svarbą regionų ekonomikos atsparumo vystymui leistų tiksliau paaiškinti krizių gylį, trukmę ir atsigavimo po jų greitį regionuose, prognozuoti būsimų krizių kryptis bei pasirengti jų valdymui regionuose. Šis prognozavimo instrumentas padėtų tyrėjams ir politinių-institucinių sprendimų rengėjams gauti rekomendacijas apie regionų situaciją krizių kontekste bei parengti duomenimis grįstus sprendimus. Šio projekto kompleksinis tyrimas prisidės prie REA fenomeno pažinimo, situacijos ES NUTS 2 lygmeniu vertinimo, įtraukiant įvairių veiksnių poveikį regionų ekonomikos atsparumui. Taip pat prisidės prie žinių plėtros apie REA teorijas bei metodologines prieigas, pasitelkiant daugiadimensį ir tarpdisciplininį veiksnių vertinimo požiūrį, realizuotą pritaikant mašininio mokymo algoritmus.
Projekto tikslas – identifikuoti regionų ekonomikos atsparumą prognozuojančius veiksnius, taikant mašininio mokymosi algoritmus.
Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Ilona Bartuševičienė, doc. dr. Irma Šileikienė, dokt. Greta Mockevičienė
TARPUSAVIO RYŠIO TARP INOVACIJŲ, PRODUKTYVUMO, AUGIMO IR NEDARBO ĮVERTINIMAS (NR. P-PD-23-049)
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT podoktorantūros stažuotės projektas "Tarpusavio ryšio tarp inovacijų, produktyvumo, augimo ir nedarbo įvertinimas"
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2024 - 02 - 01 - 2026 - 01 - 31
Kiekviena nauja technologijų banga daugiau nei du šimtmečius skati no ekonomikos augimą, produktyvumą ir verslo galimybes. Padidėjęs produktyvumas lemiaekonomikos augimą, o, augant ekonomikai, mažėja nedarbas. Tačiau, padidėjus produktyvumui, ekonomika gali augti ir nekurdama naujų darbo galimybių. Taigi mokslinisklausimas: koks yra inovacijų poveikis darbo ir kapitalo produktyvumui bei iš to sekančiam ekonomikos augimui ir ar inovacijų skati namas produktyvumo augimassušvelnina nedarbą mažinantį ekonomikos augimo poveikį? Šiuo projektu siekiama įverti nti inovacijų įtaką ti ek darbo, ti ek kapitalo produktyvumui ir iš to sekančiamekonomikos augimui bei nustatyti , ar ekonomikos augimo poveikį nedarbui sušvelnina inovacijų skati namas produktyvumo augimas ES šalyse.
ORGANIZACIJŲ ANTIFRAGILUMO VERTINIMAS IR JO SĄSAJŲ SU SKAITMENINIU VALDYMU IDENTIFIKAVIMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJOSE (NR. S-PD-22-96) (AFiDIG)
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT podoktorantūros stažuotės projektas "Organizacijų antifragilumo vertinimas ir jo sąsajų su skaitmeniniu valdymu identifikavimas viešojo sektoriaus organizacijose"
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2022 - 12 - 01 - 2024 - 11 - 30
Dauguma PS organizacijų intensyviai orientuoja savo veiklą į skaitmeninį valdymą (DIG). Tam įtakos neišvengiamai turėjo neseniai išgyventos krizės
Mokslo projekto vykdytoja: mokslininkė stažuotoja mokslų daktarė Ilona Bartuševičienė
"DARBO VIETŲ NEKURIANTIS EKONOMIKOS AUGIMAS: DEMOGRAFINIŲ, SEKTORINIŲ IR INSTITUCINIŲ ASPEKTŲ SĄVEIKA"
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas "Darbo vietų nekuriantis ekonomikos augimas: demografinių, sektorinių ir institucinių aspektų sąveika"
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2022 - 04 - 01 - 2025 - 03 - 31
Pasaulio ekonomikos forumas savo darbotvarkėje pabrėžė, kad naujų darbo vietų kūrimo neskatinantis ekonomikos augimas yra pasaulio mastu aktuali darbo rinkos problema. Dėl ekonomikos nuosmukio darbo vietų skaičius labai sumažėja ir nepadidėja (arba didėja neženkliai) augimo laikotarpiu. Šis, anksčiau vos keliose besivystančiose šalyse stebėtas fenomenas, šiandien tampa vis dažnesniu reiškiniu. Spręsdamos dėl COVID-19 kilusio ekonomikos sąstingio problemas šalys vėl taiko įvairias augimą skatinančias priemones, todėl svarbu įvertinti ne tik kaip skiriasi darbo jėgos grupių reakcija į ekonomikos augimą, bet kodėl ji kinta ir identifikuoti sąlygas, kurioms esant ekonomikos augimas (ne)didina atskirų darbo jėgos grupių užimtumą ir (ne)mažina nedarbą.
Šis projektas pagilins ir naujomis įžvalgomis praplės ankstesnių tyrimų išvadas, nes: 1) analizuos, kaip užimtumo/nedarbo jautrumą ekonomikos augimui veikia išsilavinimas, kurio aspektas iš esmės nėra tirtas; 2) sukurta tyrimo metodika leis detaliau ištirti ekonomikos augimo fazėje kintantį augimo poveikį užimtumui/nedarbui; 3) papildys tyrimus, kaip specifinės institucinės aplinkos ir ūkio sektorių sąlygos lemia ekonomikos augimo poveikį užimtumui/nedarbui.
Projekto tikslas – identifikuoti sąlygas, kurioms esant ekonomikos augimas (ne)didina atskirų darbo jėgos grupių užimtumą ir (ne)mažina nedarbą. Įgyvendinant projekto tikslą bus: 1) konceptualiai pagrįsta, kodėl augimo poveikis užimtumui/nedarbui gali kisti ekonomikos augimo fazėje ir skirtis ūkio sektoriuose, o taip pat priklauso nuo darbo jėgos charakteristikų bei institucinės aplinkos; 2) parengta tyrimo metodika, kuri leis analizuoti kintantį ekonomikos augimo poveikį užimtumui/nedarbui; 3) gautų empirinio tyrimo rezultatų su ES šalių duomenimis pagrindu suformuluotos rekomendacijos darbo rinkos politikos rengėjams.
Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovas (vyriausiasis mokslo darbuotojas) prof. dr. Mindaugas Butkus, projekto vykdytojai: doc. dr. Janina Šeputienė, doc. dr. Dovilė Ruplienė, doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė-Balčiūnienė, doktorantė Laura Dargenytė-Kacilevičienė.
Projektas „FENOLINIAI JUNGINIAI ANEMOFILINIŲ AUGALŲ ŽIEDADULKĖSE IR JŲ REIKŠMĖ VANDENS EKOSISTEMOSE (FenoPoll)” (kodas 09.3.3-LMT-K-712-23-0099)
Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ VU Šiaulių akademijoje vykdomas projektas „Fenoliniai junginiai anemofilinių augalų žiedadulkėse ir jų reikšmė vandens ekosistemose (FenoPoll)” (kodas 09.3.3-LMT-K-712-23-0099). Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba.
Projekto trukmė – 2021-07-01 – 2023-06-30.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – VU ŠA prof. dr. Ilgrida Šaulienė
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Ilona Kerienė
Projekto tikslas – įvertinti skirtingų vandens telkinių paviršiniame vandens sluoksnyje pasklidusių žiedadulkių fenolinius junginius ir biologinį aktyvumą.
Santrauka
Augalų vegetacijos laikotarpiu anemofiliniai augalai išbarsto didelius kiekius žiedadulkių, kuriose gausu maistinių medžiagų. FenoPoll mokslinio tyrimo idėja grindžiama nauju požiūriu į žiedadulkių bioaktyviųjų komponentų įtaką hidrobiontų mitybos grandinei vandens ekosistemoje. Siekiama nustatyti, kiek reikšmingai vandens paviršiuje nusėdusios žiedadulkės keičia bioaktyviųjų medžiagų srautus skirtingose vandens ekosistemose. Žiedadulkių fenolinių junginių potencialo vandens ekosistemoje charakterizavimas yra svarbus norint geriau išnaudoti jūrų išteklius ir atliepiant Europos žaliojo kurso tikslus. Papildant mokslo žinių trūkumą apie anemofilinių augalų žiedadulkių savybes, bus atliekami tyrimai, kurie leis įvertinti žiedadulkių biologiškai aktyvių komponentų transformaciją.
FenoPoll indėlis į gamtinių ekosistemų mokslo krypties raidą bus ne tik originaliais rezultatais pagrįstos naujos žinios apie žiedadulkių bioaktyvias medžiagas, bet ir aktualus biologinės įvairovės kaitos atžvilgiu ir invazinių organizmų ekspansijos į vandens telkinius valdymo aspektais. Planuojamas mokslinis tyrimas suponuos prielaidų praktinei vertei, susijusiai su agroinovacijomis žuvininkystėje ir maisto technologijų plėtrai.
„SINERGINIO ALERGENINIŲ ŽIEDADULKIŲ IR ORO KOKYBĖS POVEIKIO ASMENS SVEIKATAI TYRIMAS (LORI)“
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-19-53. Projekto įgyvendinimo trukmė: 2019-2022 m.
Projekto tikslas – sukurti modelį, skirtą identifikuoti žiedadulkių alergenų iššauktų simptomų raišką, suformuojant prielaidas pagerinti praktinį alerginio rinito gydymą ir imunoterapijos taikymą Lietuvoje. Projekto metu siekiama: (i) nustatyti žiedadulkių krūvį, Lietuvoje sukeliantį simptomus šienligės ir astmos paveiktiems asmenims bei apibrėžti žiedadulkių indeksą, skirtą asmeninei sveikatos stebėsenai; (ii) įvertinti oro kokybės ir ekstremalių oro sąlygų reikšmę žiedadulkių krūvio sukeliamų simptomų raiškai; (iii) sumodeliuoti sinerginį žiedadulkių, oro teršalų ir ekstremalių oro sąlygų poveikio lygį, kuris apibrėžia dėl alergijos žiedadulkėms kenčiančio asmens simptomų sunkumą.
EUMETNET „AUTOMATINIO ŽIEDADULKIŲ ATPAŽINIMO TINKLAS (ANGL. „AUTOMATIC POLLEN DETECTION NETWORK“) (AUTOPOLLEN)“
Įgyvendinimo trukmė: 2018-2022 m.
Projekto tikslas – apibrėžti pagrindinius automatinio žiedadulkių monitoringo standartus ir parodyti Europos tinklo įgyvendinamumą, integruojant vykstančius projektus. Pirmiausia bus nustatyti pagrindiniai principai ir apibrėžiami pagrindiniai automatinio žiedadulkių monitoringo standartai. Bus parodytos standartizacijos galimybės ir veiklos pratęsimas Pasaulio meteorologijos organizacijoje. Projektas taip pat pateiks informaciją ir rekomendacijas dalyviams, norintiems pradėti automatinį žiedadulkių monitoringą. Esant sėkmei ir susidomėjimui, antrojo etapo metu galėtų būti kuriamas Europos automatinio žiedadulkių aptikimo tinklas.
Daugiau apie projektą https://www.eumetnet.eu/activities/miscellaneous/current-activities-mi/autopollen/
COST VEIKLOJE CA18226 „NAUJI PATOGENŲ IR AEROALERGENŲ APTIKIMO METODAI (ANGL. “NEW APPROACHES IN DETECTION OF PATHOGENS AND AEROALLERGENS“) (ADOPT)”
Aplinkos tyrimų grupės nariai dalyvauja Valdymo komitete Veiklos trukmė: 2019-2023 m.
VALSTYBĖS SKOLOS POVEIKIO EKONOMIKOS AUGIMUI HETEROGENIŠKUMO TYRIMAS (PUBDEB) (NR. S-MIP-19-65)
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute įgyvendintas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas“ (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65).
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2019-07 – 2022-06
Projekto aprašymas. Tikslas - teoriškai pagrįsti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą lemiančius veiksnius ir atlikus šių veiksnių bei jų sąveikų su valstybės skola tyrimą, identifikuoti sąlygas, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą. Uždaviniai: (i) remiantis fiskalinio multiplikatoriaus mechanizmu, teoriškai pagrįsti veiksnius, galinčius sąlygoti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą, ir konceptualiai pagrįsti šiuos veiksnius įvertinančius rodiklius.; (ii) parengti valstybės skolos heterogeniško poveikio ekonomikos augimui tyrimo metodiką; (iii) įvertinti valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui, atsižvelgiant į poveikio heterogeniškumą lemiančius veiksnius; (iv) apskaičiuoti rodiklių (kurie atspindi heterogenišką valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui lemiančius veiksnius) reikšmių intervalus, kuriuose valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą ir pateikti praktines rekomendacijas fiskalinės politikos rengėjams.
Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė prof. dr. Diana Cibulskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Lina Garšvienė ir doc. dr. Janina Šeputienė.
Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Carol Ebdon (Nebraskos universitetas Omahoje, JAV) ir prof. dr. Renata Macaitienė (Vilniaus universitetas Šiaulių akademija).
..