GAMTOS MOKSLAI IR PAŽANGIOS TECHNOLOGIJOS

Moksliniai tyrimai orientuoti į aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai nagrinėjimą, atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos problemų sprendimą, įvairių reiškinių ir procesų analizę, vertinimą bei prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, modernios informatikos vystymą. Jungtinėse gamtos ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui.

Aplinkos tyrimai. Aplinkos tyrimų mokslo grupės tematika yra gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų tvarumo ir ekosistemų paslaugų vertinimas bei modeliavimas kintančio klimato sąlygomis. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas atmosferos bioaerozolio poveikiui ekosistemoms ir žmogaus sveikatai. Mokslininkų grupės veikla nukreipta į tarpkryptinį bendradarbiavimą aplinkos tyrimuose, tęsiant tarptautinės lyderystės aerobiologijos (daugiausia alergeninių žiedadulkių ir grybų sporų) srityje praktiką. Grupė numato praplėsti mokslinius interesus, nukreipdama juos į vandens ekosistemų tyrimus ir ekosistemų užterštumo mikroplaušu / mikroplastiku vertinimą. Eksperimentinėje Botanikos sodo bazėje vykdomi mokslo darbai, susiję su farmacijai aktualių medžiagų tyrimais augaluose bei augalų aklimatizacijos ir fenofazių vertinimu. Esamas Aplinkos tyrimų mokslo grupės tarptautinis-tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra pagrindas naujoms perspektyvioms šakoms plėtoti ir partnerių skaičiui didinti.
Analizinės skaičių teorijos problemos. Nagrinėjamas dzeta ir L funkcijų, priklausančių nuo parametrų, reikšmių pasiskirstymas, universalumas, jungtinis bei mišrus jungtinis universalumas, sprendžiamos sudėtinių funkcijų nuo dzeta funkcijų rinkinio universalumo problemos, daug dėmesio skiriama universalumo efektyvinimo klausimams. Numatoma spręsti dzeta funkcijų bei jų klasių reikšmių pasiskirstymo problemas, orientuojantis į specialių dzeta funkcijų ir jų rinkinių diskretaus universalumo tyrimus; gautus universalumo rezultatus pritaikyti šių funkcijų funkcinio nepriklausomumo ir nulių pasiskirstymo tyrimams (tokio tipo rezultatų svarbą rodo Tarptautiniame matematikų kongrese akcentuota tyrimų kryptis apie Rymano ir kitų dzeta funkcijų algebrinį-diferencialinį nepriklausomumą); sustiprinti ir išplėtoti bendradarbiavimą tarp šioje srityje dirbančių Šiaulių ir Viurcburgo Juliaus Maximiliano (Vokietija), Nagojos (Japonija), Rusijos Ramiojo vandenyno nacionalinio universiteto Taikomosios matematikos instituto bei kitų šalių mokslininkų, nagrinėjančių dzeta ir L funkcijų asimptotinio elgesio klausimus.
Tyrimų rezultatai taikomi kodavimo teorijoje, kriptografijoje, informatikoje ir kvantinėje mechanikoje.
Modeliavimas ir duomenų mokslas. Numatoma tęsti supersunkiųjų branduolių stabilumo tyrimus, tirti netiesinės difuzijos ir termodifuzijos modelius ir jų taikymą kristalų, molekulių ir puslaidininkių savybių projektavimui. Kartu su VU tirti superdifuzijos taikymą elektronikoje, veikiant rentgeno spinduliuotei. Pritaikyti sudarytus heterogeninių sistemų modelius kompiuterinių tinklų valdymo algoritmams sudaryti. Sudaryti Markovo grandinių Monte Karlo metodą bei pritaikyti jį proteomikoje metiliacijų analizei ir lazerinei optinių medžiagų diagnostikai. Kurti šilumokaičių tipo gaminių skaitinius modelius, atliekant užsakomuosius tyrimus regiono ir šalies įmonėms.

HUMANITARINIAI MOKSLAI VISUOMENĖS KULTŪROS PLĖTROJE

Humanitariniai mokslai suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje. Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.

Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis aspektas. Tyrimai vykdomi skirtingomis kryptimis: kalbotyra (tarmių ir kalbų tyrimai), literatūrologija (regioniniai literatūros tyrimai krikščioniškuoju ir kt. aspektais), kultūrologija, etnologija (medicinos humanitarika ir subkultūrų, įvairių socialinių grupių tyrimai), muzikologija (akademinė muzika pučiamųjų orkestrams; lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių orkestruotės stilistika).
Regionalumo, t. y. regiono specifiškumo, išskirtinumo, savitumų moksliniai tyrimai aktualūs siekiant stiprinti ir vystyti regioną (šiuo atveju – sociokultūrine prasme). Viena esminių prielaidų, kaip stiprinti regioninį tapatumą, yra lokalios kultūros pažinimas bei multikultūriškumo tyrimai. Užsienio šalyse tokie tyrimai įvairiomis kryptimis plėtojami kalboje, literatūroje, etnologijoje, kultūros studijose, muzikologijoje ir pan. Tai matyti iš tokių temų kaip regionalumas ir modernas; regionalizacija politikos moksluose; regionalumas ir religija; regionalūs judėjimai ir regionalumas tarpinėse europinėse erdvėse; regionas – menas – regionalumas; regionalumas ir identitetas. Pasauliniu mastu itin aktualios mokslo sritys yra medicinos humanitarika, medicinos / sveikatos antropologija ir etnologija, ką liudija aktyvi medicinos, sveikatos antropologų ir etnologų mokslinė teorinė ir taikomoji veikla.
Iššūkis – surasti tinkamus interdisciplininius aspektus literatūros, dailės, muzikos, kalbos, istorijos ir kitų humanitarinių studijų sričių, konkrečių Lietuvos ir kitų regionų tyrimuose. Toliau bus tęsiami gretinamieji kalbų, literatūrų ir kultūrų tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: istorijos aspektas. Istorikų tyrimai daugiausia koncentruojasi Vidurio ir Rytų Europos (kartu ir Lietuvos) XV–XX a. politinės, socialinės ir lokalinės istorijos analizėje, taip pat daug dėmesio skiriama paveldo tyrimams. Ši tematika šiuolaikinėje istoriografijoje išlieka aktuali. Šiuolaikinėje istoriografijoje beveik visą XX a. II pusę vyravo socialinės ekonominės istorijos tyrimai, tačiau nuo paskutiniųjų XX a. dešimtmečių vis labiau vyrauja naujosios kultūros istorijos (įeina ir kasdienybės istorijos, mikroistorijos kryptys) ir naujosios politinės istorijos, taip pat sovietologijos tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: lietuvių filologijos aspektas. Lietuvių filologijos specialistai tiria šiuos aspektus: a) tekstų tyrimai sociolingvistiniu, pragmatiniu, sintaksiniu aspektais; b) kalbos normų raidos ir terminologijos tyrimai; c) lietuvių kalbos istorijos ir rašytinio lietuvių kalbos paveldo tyrimai; d) kalbos pasaulėvaizdžio atskleidimas, remiantis gretinamąja kalbų analize, konceptų raiška ir konceptualiųjų metaforų apibūdinimu; e) įvairių laikotarpių ir žanrų naratyvinių prozos struktūrų ir poezijos tyrimai, akcentuojant teorines, metodologines, komparatyvistines ir interdisciplinines literatūros problemas; f) kalbinės komunikacijos tyrimai.
Filologiniai lituanistiniai tyrimai apima kalbos, kaip svarbiausios komunikacijos formos, ir literatūros analizę įvairiais aspektais. Šiuo metu pasaulyje kalbotyros ir literatūrologijos mokslai yra įvairialypiai, problemų laukas itin platus. Pati bendriausia ganėtinai nauja tendencija – tarpdisciplininiai tyrimai, integruojantys ne tik kalbą ir literatūrą, bet ir artimas humanitarines šakas – menotyrą, istoriją, komunikaciją ir kt. Svarbūs, pasaulyje plėtojami ir fundamentiniai kalbos ir literatūros tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: užsienio kalbų aspektas. Tyrimai atliekami pagal šias tematikas: 1) ekvivalentiškumo problematika vertime; 2) semantinė funkcinė lingvistika; 3) pasaulio konceptualizacija kalbose; pasaulėvaizdžio eksplikacija remiantis gretinamaisiais tyrinėjimais; 4) užsienio kalbų mokymas ir mokymasis Europos Sąjungos kontekste.
Atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius, susijusius su nuolatos didėjančiais pabėgėlių srautais, ir siektiną ambicingą modelį „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos", didinant bendradarbiavimą tarp ES šalių, moksliniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys kreiptinas į kalbų politiką, daugiakalbystę ir tarpdiscipliniškumą. Ypač daug dėmesio skiriama komparatyvistikos tyrimams. Kita svarbi tema – anglų kalbos kaip mokslo ir tyrinėjimų kalbos statusas ir jos santykis su nacionalinėmis kalbomis.

SOCIOEKONOMINIAI REIŠKINIAI GEROVĖS VALSTYBĖS KŪRIMO PROCESE

Šios krypties tyrimai apima darnaus valstybės vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominėje kaitoje. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, kiekybinį makroekonominių procesų modeliavimą, švietimo vadybos ir lyderystės problematiką, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos stiprėjimo / silpnėjimo tendencijų prognozavimą, lyčių lygybės ir diskriminacijos vertinimą bei matavimą, naujų teorinių įžvalgų, implikuojančių lyties aspektą į kitas mokslo sritis ir kryptis, kūrimą.

Gerojo valdymo raiška vietos savivaldoje. Diskutuojant apie efektyvią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią vyraujančias demokratines vertybes ir pasaulines tendencijas, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gerojo valdymo konceptui. Gerasis valdymas reiškia patikimą viešojo sektoriaus valdymą, atliepiantį efektyvumo ir ekonomiškumo kriterijus, akcentuoja dalyvaujantį valdymo būdą, kai veikiama atsakingai, atskaitingai ir skaidriai, kur vertinama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Gerojo valdymo principai taikytini tiek globaliu ar europiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ar vietiniu lygmenimis. Gerasis valdymas vietos savivaldos institucijų, kurios yra arčiausiai piliečių ir jiems teikiamų paslaugų, lygmenyje – viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių. Nepaisant didelio susidomėjimo gerojo valdymo sampratų aiškinimu, gerojo valdymo principų plėtotės vietos savivaldoje tyrimų raiška dėl jų įvairiapusiškumo ir kompleksiškumo, teorinė analizė išlieka vienu iš pagrindinių viešojo administravimo mokslo tyrimų probleminių klausimų. Stiprėjantį mokslinį potencialą viešojo administravimo kryptyje liudija sutelkta metodologų komanda, kryptingai vykdanti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus pagal švietimo, regionų socioekonominės raidos, gerojo valdymo raiškos vietos savivaldoje tematikas.
Socialinių iššūkių tyrimai. EK ir EBPO teikia informaciją apie globalius kaitos procesus, kurie veikia visuomenės ir technologijų raidą. Vienas didžiausių globalios raidos iššūkių yra augantis neapibrėžtumas, eksponentinis informacijos kiekio augimas, radikali technologinė kaita, visų visuomenės gyvenimo sričių bei globalių kaitos procesų tarpusavio priklausomybės didėjimas. Vienintelis galimas atsakas į šiuos iššūkius yra žinojimo / mokslo ir mokslinių tyrimų stiprinimas. Šios mokslo grupės tyrimai turi tapti visų politikos sričių integralia dalimi, efektyviai akumuliuoti ir adaptuoti globalią informaciją Lietuvos visuomenės raidos poreikiams. Socialinių iššūkių mokslo grupės strateginis tikslas siejamas su ekonomikos inovatyvumo, viešojo sektoriaus patikimo valdymo ir socialinių problemų sprendimo sąsajų (sąveikos) globalios kaitos procese tyrimais, prisidedant prie šalies darnios raidos ir tarptautinio konkurencingumo plėtojimo bei didesnio mokslininkų kritinės masės sutelkimo visuomenės problemų sprendimui. Mokslo grupė labiau orientuosis mokslo darbus publikuoti aukšto lygio leidiniuose drauge su prieš tai išvardytų iššūkių sprendimu, kas leistų tikėtis, kad mokslininkams pavyks greičiau įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Mokslo grupės siekis – įsitraukti į ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų suformuluotas misijas, kurios turi būti akivaizdžiai svarbios visuomenei, ir siekti suteikti konkrečią naudą gyventojams.
Remiantis naujojo materializmo teorinių požiūrių kombinacija, planuojama gauti naujų mokslo žinių, kurios svarbios viešajai socialinei politikai, t. y. žinių apie veiksnius, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje: žmogiškojo kapitalo žemas inovacinis pajėgumas; Europos socialinių teisių ramsčio principų (teisingas ir orus darbo užmokestis, informavimas apie darbo sąlygas ir apsauga atleidimo iš darbo atveju, socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, sveika, saugi ir etiškai pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga) realizavimo prielaidos; nelygybės ir diskriminacijos mažinimas, nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje (biržinėse įmonėse, mokslo organizacijose); ilgalaikės inovatyvios socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių integracijos strategijos Šiaulių mieste parengimas.
Numatoma realizuoti naujus metodologinius ir teorinius požiūrius bei sukurti naujas tyrimų metodikas. Tyrimų pagrindu parengtos praktinės rekomendacijos bei siūlymai bus pristatyti seminaruose, darbo grupėse, rengiančiose nacionalinius veiksmų planus, suinteresuotoms institucijoms ir praktinėse konferencijose.
Mokslo grupė stengsis plėtoti naują požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas: atlikti tyrimus, turinčius aiškią pridėtinę vertę gerovės valstybės kūrimo procese; dėti daugiau pastangų, siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti inovacijomis; įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, skatinant „atvirąjį mokslą".
Darnus vystymasis gerovės užtikrinimo procese. Neabejojama, jog darnus vystymasis apima nelygybės valstybėse ir tarp valstybių mažinimą. Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje pasaulio šalių įvyko ryškūs pokyčiai paskirstant pajamas. Šiame kontekste ypač aktualūs tampa globalizacijos, demografinių ir technologinių pokyčių, darbo rinkų netobulumo, darbo rinkos institucijų pokyčių ir kt. veiksnių poveikio pajamų nelygybei vertinimo tyrimai. Būtina analizuoti ir vertinti funkcinio pajamų pasiskirstymo kitimo pasekmes, t. y. poveikį skirtingoms bendrosios paklausos komponentėms, našumui, valstybės biudžeto pajamoms, ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ypač svarbi šiame kontekste, nes socialiai atsakingos įmonės siekia trijų aspektų suderinamumo, tai ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai tikslai kuriant vertę ne tik pačiam verslui, bet ir bendrą vertę verslui, visuomenei, aplinkai. ĮSA nesiekia sumažinti ar paneigti pelno siekimo tikslo, bet akcentuoja pelno siekimą atsakingai. ĮSA iš esmės reikalauja persvarstyti viso verslo procesus per darnumo, poveikio aplinkai ir suinteresuotosioms šalims prizmę. Tai turi tapti strategine verslo plėtojimo kryptimi.
Kiekybinis makroekonominių procesų modeliavimas. Moksliniai tyrimai atliekami šiose srityse: valstybės skolinimosi poveikis ekonomikai; ES regioninės paramos grąžos vertinimas; visuomenės senėjimo poveikis darbo rinkai.
Valstybės skolinimosi poveikis ekonomikai tiriamas per sąlygų, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą, identifikavimą. Ekonomikos augimo ir valstybės skolos tarpusavio ryšys mokslo tyrėjų yra analizuojamas įvairiais aspektais. Pastaruoju metu dažnai nustatoma, kad skolos ir augimo ryšys netiesinis, siekiama nustatyti lūžio tašką, kokį skolos dydį viršijus prasideda neigiamos pasekmės; siekiama įvertinti veiksnius, kurie lemia skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą.
ES regioninės paramos grąžos vertinimo tyrimais siekiama sukurti regioninės paramos grąžos vertinimo modelį, kuris apimtų grąžos heterogeniškumą sąlygojančius veiksnius, ir jo pagrindu atlikti ES regioninės paramos grąžos vertinimą, nustatant paramos intensyvumo bei heterogeniškumą sąlygojančių veiksnių, lemiančių teigiamą ir reikšmingą grąžą, lygį.
Visuomenės senėjimas yra ilgalaikė tendencija Europoje, prasidėjusi prieš kelis dešimtmečius. Nors šis reiškinys paprastai susijęs su ekonominės situacijos gerėjimu ir sveikatos apsaugos sistemos pažanga, jis sukelia nemažai ekonominių ir socialinių problemų – darbo jėgos apimties mažėjimą, kuris gali riboti ekonominį augimą, visuomenės pajamų ir perkamosios galios didėjimą, kylančią įtampą socialinės apsaugos sistemoje. Vienas iš būdų, galinčių padėti spręsti dėl visuomenės senėjimo kylančią darbo jėgos mažėjimo ir jos struktūros neatitikties darbo rinkos poreikiams problemą, yra tarptautinė migracija. Trūksta tyrimų, kuriuose modeliuojamas imigracijos srauto poveikis senėjančios visuomenės darbo rinkai, atskleidžiamos migracijos politikos priemonių galimybės reguliuoti imigracijos srautus, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Analizuojamas visuomenės senėjimo poveikis darbo rinkai, identifikuojant poveikio kanalus, vertinant pakaitinės migracijos panaudojimo visuomenės senėjimo problemai spręsti galimybes.
Švietimo vadyba ir lyderystė. Švietimo vadybos / lyderystės tyrimų tematika aktuali tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste, remiantis tiek nacionaliniais, tiek ES, tiek JT dokumentais. Lyderystė yra aktuali vadovavimo bet kokiai organizacija paradigma, pasitinkant visuomenės kaitos iššūkius 4.0 Pramonės revoliucijos, globalizacijos, darnaus vystymosi ir kt. kontekstuose.
Tyrėjų grupė visada dirba vadybos ir edukologijos mokslų sankirtoje. Tai lemia specifinis tyrimų laukas – švietimo organizacijos, kurioje galioja bendrieji vadybos ir lyderystės modeliai. Tyrėjai yra ERRA ir ERSA organizacijų nariai.