Skyriaus sudėtis. Kolekcijose auginama apie 1400 augalų taksonų, iš jų, daugiau kaip 20 veislių vienmečių (šis skaičius kasmet kinta), 1380 veislių taip pat ir rūšių daugiamečių augalų. Daugiausia rūšių ir veislių iš šių genčių: alūnių (Heuchera), astilbių (Astilbe), astrų (Aster), bijūnų (Paeonia), ežiuolių (Echinacea), jurginų (Dahlia), lelijų (Lilium), melsvių (Hosta), tulpių (Tulipa), saulainių (Helenium), viendienių (Hemerocallis), vilkdalgių (Iris). Daug dėmesio skiriama laukinės floros dekoratyvinėms rūšims. Mūsų sode auginami, bet gėlynuose rečiau aptinkami šių genčių atstovai: blakėžudės (Cimicifuga), ciklameno (Cyclamen), dvylikadeivės (Dodecatheon), margutės (Fritillaria), penstemono (Penstemon).
Skyriaus fragmentas
Skyriaus augalų kilmė. Dauguma gėlių veislių įsigyta Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, iš šalies gėlininkų ir botanikos sodų. Dalis augalų išauginta iš sėklų, kurios gautos vykdant sėklų mainus su pasaulio botanikos sodais.
Sodo darbuotojai labai vertina bendradarbiavimą su augalų puoselėtojais. Didžiuojamės buvusios Šiaulių miesto architektės ir garsios gėlininkės Vidos Marcinkevičienės barzdotųjų vilkdalgių kolekcija, kurią 2010 metais Šiaulių universiteto Botanikos sodui padovanojo dukra Aušrinė, mamos atminimui. V. Marcinkevičienė mėgo mūsų Botanikos sodą, dosniai dalindavosi rečiausiais augalais. Didžiąją dalį jurginų kolekcijos sudaro lietuviškos veislės, kurias dovanojo Lietuvos jurginų augintojai ir selekcininkai tai: Algirdas Gražys iš Panevėžio, Meilutė Mociškytė iš Kurkliečių k. (Rokiškio raj.), Virginija Gasiūnaitė (Panevėžio raj.). Meilutė Mociškytė taip pat dovanojo daug vertingų užsienietiškų jurginų veislių. Kitų dekoratyviųjų augalų dovanojo Genovaitė Pociūlienė, šiaulietės Rasa Miceikienė. Džiaugiamės Edvino Misiukevičiaus išvestomis ir Botanikos sodui dovanotomis viendienių veislėmis, jas jau turime visas, net pačias naujausias.
Sąlygos skyriuje. Gėlininkystės skyrius užima 18 arų plotą. Siekiant atskleisti augalų dekoratyvumą daug dėmesio skiriama daugeliui faktorių t. y. tręšimui, dirvožemio gerinimui, tinkamos vietos parinkimui, estetikai. Augalų eksponavimui pasirinktas dailininko Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens 1577–1640 m.), gyvenusio Baroko laikotarpiu, sodo (Rubenshuis) gėlyno išdėstymo stilius, atspindintis Renesanso epochos želdynų formavimą. Taip susodintais augalais patogu rūpintis ir juos apžiūrėti. Taip susodinti augalai neužgožia vienas kito, labiau atsiskleidžia jų grožis, patogiau jais rūpintis ir apžiūrėti.
Skyriaus kolekcijos
Įdomesni augalai. Gėlininkystės skyriuje gausu augalų rūšių, kurie žavi savo dekoratyvumu ir didžiule įvairove. Vieni rečiausių kolekcijoje auginamų augalų – trilijos (Trillium), augalai kilę iš Rytų Azijos ir Šiaurės Amerikos, auginami pavėsingose vietose. Užauga 20–40 cm aukščio, žydi balandį–gegužę baltais, geltonais, rusvais ir rožiniais žiedais. Trilijos mėgstamos dėl įmantrių žiedų ir puošnių lapų. Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) – retas, daugiametis, 20–40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas gausiai apaugęs lapais, užsibaigiantis dideliu geltonu 3–7 cm pločio žiedu. Žydi balandžio–birželio mėn. Pirmą kartą pražysta sulaukęs 10–20 metų. Visos augalo dalys yra nuodingos! Nauji skyriaus augalai ciklamenai (Cyclamen), kurių gentyje apie 19 rūšių, natūraliai auga Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje.
Dvylikadeivės --- Kanadinė sangvinarija --- Trilija
Kanadinė sangvinarija (Sanguinaria canadensis) kilusi iš Šiaurės Amerikos. Augalo pavadinimas Sanguinaria kilęs iš lotyniško žodžio sanguis – kraujas, nes iš augalo teka oranžinės spalvos sultys, kurias Šiaurės Amerikos indėnai naudojo odai dažyti ir kaip repelentą nuo vabzdžių. Natūraliose buveinėse auga drėgnuose lapuočių miškuose. Žydi anksti pavasarį baltais žiedais prieš išsiskleidžiant lapams, kurie išsilaiko iki vasaros pabaigos. Žydėjimo laikotarpis trunka apie 2 savaites. Žiedai pavieniai, išsiskleidžia dienos metu, nakčiai ir debesuotomis dienomis būna užsisklendę. Veislių nėra išvesta daug, botanikos sode auga rūšinė ir pilnavidurė 'Flore Pleno' veislė. Tinka auginti pavėsingose, drėgnose, derlingose dirvose nuo dalinio iki visiško pavėsio (pavasarį augalui reikia bent kelių valandų saulės).
Rekomenduojamas lankymo metas. Pirmieji pavasarį skyriuje pradeda žydėti erančiai (Eranthis), po jų - smulkūs svogūniniai augalai: krokai (Crocus), hiacintai (Hyacinthus), žydrės (Muscari), ankstyvosios tulpės (Tulipa) ir kt. Gražiausias skyrius gegužės, birželio, liepos mėnesiais, kai žydi tulpės, margutės (Fritillaria), vilkdalgiai (Iris), bijūnai (Paeonia), viendienės (Hemerocalis), trilijos (Trillium), ežiuolės (Echinacea). Šių gėlių populiarumą lemia jų žydėjimo periodo ilgumas, žiedų puošnumas ir įvairovė. Rugsėjo mėnesį dar galime džiaugtis chrizantemų (Chrysanthemum), rudbekijų (Rudbeckia), saulainių (Helenium), saulakių (Heliopsis) žiedų gausa, rudeniniais astrais (Aster) ir daugeliu kitų augalų.
Tulpių kolekcija --- Česnakai --- Erantis
Trumpa istorija. Skyrius pradėtas kurti 2004 m. pažintiniams ir moksliniams tikslams. Pirmame gėlių kolekcijų kaupimo etape buvo pasirinktos kelios pagrindinės gentys, gana populiarios dekoratyvinėje sodininkystėje: lelijos (Lilium), viendienės (Hemerocallis), vilkdalgio (Iris). Nuo 2004 iki 2014 metų skyrių puoselėjo gėlininkystės specialistė Aldona Grišaitė. Nuo 2014 iki 2018 metų skyrių kuravo botaninių kolekcijų vyresnioji kuratorė Indrė Šklenikiėnė.
Skyriaus rėmėjai. Gėlininkystės skyrių vertingais augalais kasmet papildo mūsų bičiuliai: gėlininkystės ūkis ,,Virblės medelynas“ ir ,,Berzini" iš Latvijos, viendienių selekcininkas Edvinas Misiukevičius, jurginų kolekcininkės selekcininkės Meilutė Mociškytė ir Virginija Gasiūnaitė, gėlių kolekcininkė Lina Kairienė.
