Apie skyrių
Skyriaus tikslas - perspektyvių augalų paieškos kultivuoti Šiaurės Lietuvos sąlygomis kontekste, vykdyti introdukcijos ir aklimatizacijos tyrimus ir kaupti sumedėjančių augalų kolekcijas kitai mokslo ir švietėjiškai veiklai vykdyti.
Skyriaus sudėtis. Kolekcijoje auginama 279 spygliuočių ir 680 lapuočių medžių ir krūmų.
Gausiausios šeimos:
Erikinių (Ericaceae) – 302 taksonų. Gausiausios šeimoje gentys – rododendro (Rhododendron) – 185 rūšys ir veislės, viržio (Calluna) – 38.
Kiparisinių (Cupressaceae) – 147 taksonų. Gausiausios šeimoje gentys – kadagio (Juniperus) – 79, puskiparisio (Chamaecyparis) – 31, tujos (Thuja) – 34.
Pušinių (Pinaceae) – 118 taksonų. Gausiausios šeimoje gentys – eglės (Picea) – 45, pušies (Pinus) – 46, kėnio (Abies) – 14).
Erškėtinių (Rosaceae) – 98 taksonai. Gausiausia gentis šeimoje – kaulenio (Cotoneaster) – 18.
Kitos gausiausios gentys kolekcijoje: raugerškio (Berberis) – 35, serbento (Ribes) – 21, klevo (Acer) – 19, ožekšnio (Euonymus) – 18, sausmedžio (Lonicera) – 16.
Skyriuje yra
Fenologinis sodas, kuriame prižiūrima specialios paskirties augalų grupė. Jie ne tik naudojama mokslo tikslais, bet ir sukurta naudojant mokslinius metodus.
Skyriaus augalų kilmė. Išauginti iš sėklų augalai gauti iš įvairių Pasaulio vietų - sėklų mainų tarp botanikos sodų keliu. Kitos sodinamosios medžiagos daugiausiai gauta iš Lietuvos bei kaimyninių šalių botanikos sodų, arboretumų, medelynų ir privačių dendrologų.
Sąlygos skyriuje. Dendrologijos skyriaus medžiai mažai reiklūs dirvožemiui išskyrus erikinių šeimos atstovus, kurie auginami rūgščios reakcijos durpių substratuose. Daugumai piečiau aptinkamų florų atstovams reikalinga speciali priežiūra: anksti pavasarį jie dengiami nuo saulės, prieš šalčius dengiami eglišakiais. Dalis sumedėjusių augalų patys kuria salygas pavėsingų vietų augalų kolekcijoms.
Įdomesni augalai
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) kilęs iš Šiaurės Amerikos. Tai gimtinėje iki 60 metrų aukščio užaugantis medis, Lietuvoje aukščiausi siekia 22 metrus. Lapai unikalios formos: turi 2–3 gilias skiautes, o viršūnė tarsi nukirsta. Įspūdingai atrodo rudenį, kada tampa sodriai geltonas ar oranžinis. Kaip dekoratyvinis medis vertinamas ne tik dėl savo gražių lapų, bet ir dėl išsiskiriančių žiedų, šių ilgis siekia 6 cm ir primena tulpių žiedus.
Beržas keružis (Betula nana) - viena iš beržo genties rūšių augančių kaip 20–70 cm aukščio krūmas. Lapai apskriti, 6–20 mm ilgio, dantytais kraštais. Natūraliai auga Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos subarktinėse, arktinėse srityse, vidutinių platumų juostos aukštikalnėse. Lietuvoje beržas keružis labai retas, nykstantis kaip ledynmečio, subarkties klimato floros reliktas. Beržas keružis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides) natūraliai auga Kinijoje, Hubėjaus provincijoje, tačiau plačiai auginama visame pasaulyje įvairiuose parkuose ir dendrologinėse kolekcijose. Jos spygliai plokšti ir minkšti, 1–3 cm ilgio, išsidėstę dviem eilėmis aplink šakelę. Natūralioje buveinėje užauga 30–40 metrų. Ši medžių rūšis gyvavo prieš 50 milijonų metų ir iki 1943-ųjų buvo laikoma išnykusia.
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) - dvinamis medis (vieni individai moteriški, kiti – vyriški). Užauga iki 35 m ir gali išgyventi 1000–4000 metų. Lapai vėduoklės formos, su ilgu koteliu, švelniai žalios spalvos. Rudenį tampa ryškiai geltonos spalvos. Jis augo prieš 250 milijonų metų, tuo laiku (Permo periodu) dar nebuvo nei žinduolių, nei paukščių. Kadangi iki šių laikų ginkmedis beveik nepasikeitė, Č. Darvinas pavadino jį gyvąja iškasena. Kinijoje ir Japonijoje sodinami aplink šventyklas, nes ginkmedžiai atsparūs ugniai, o kartu nuo gaisro apsaugo ir pastatus. Gydomuoju poveikiu pasižymintys lapai ir vaisiai jau nuo seno naudojami tradicinėje kinų medicinoje, o vaistinėse galime įsigyti įvairių vaistinių preparatų su ginkmedžio ekstraktais.
Paprastoji kuningamija (Cunninghamia lanceolata) auga Centrineje ir Pietų Kinijoje. Auga sparčiai ir pasiekia 20–30 m aukštį. Šakos horizontalios, dažnai menturiškos. Spygliai plokšti, odiški, 3–5 cm ilgio, su melsvais ruoželiais apačioje. Mediena minkšta, lengva, labai patvari, kvepianti. Žievė naudojama stogams dengti.
Rekomenduojamas lankymo metas. Didelė rododendrų kolekcija gausiausiai žydi gegužės viduryje – birželio viduryje. Nors kitų kolekcijų augalai žydi ne vienu metu, juos verta lankyti visą sezoną, nes augalai puošnūs savo forma, žieve, spygliais, išskirtinės formos lapais, kankorėžiais ir kitomis dalimis.
Trumpa istorija. Nuo agrobiologinės stoties įkūrimo 1961 m. pradėta auginti įvairius sumedėjančius augalus, bet iki šių dienų yra išlikę tik maža dalis tuo metu pasodintų augalų. To priežastis - melioracinio griovio kasimas. Šiuo metu tebeauga maža dalis obelų iš 1962 m. pasodinto vaismedyno. Taip pat auga grupė ąžuolų, liepos (pasodintos eilėmis), maumedžiai, beržai, kėnis, eglė, kaštonas, gluosniai ir šermukšnis. Šiuos augalus, kuriems jau per 50 metų, sodino Botanikos sodo pradininkas – dėstytojas Stasys Gliaudys.
Sumedėjusių augalų kolekcija, naujai pradėta kaupti nuo 1999 m. Pradžioje sumedėjusių augalų kolekcija neturėjo kuratoriaus, ja rūpinosi kitų skyrių ir kolekcijų darbuotojai ir praktikantai. Medžiams ir krūmams dauginti buvo suformuotos lysvės, pastatytas šiltnamis bei įrengti inspektai. Čia augalai buvo dauginami tiek generatyviniu, tiek vegetatyviniu būdais. Dauginamoji medžiaga gauta iš Lietuvos botanikos sodų, parkų, privačių kolekcijų, bei bendradarbiaujant su specializuotais medelynais. Nemažai sodinukų pirkta prekybos aikštelėse, parsivežta kelionių metu iš kitų šalių, parsivežti augalai ar dauginamoji medžiaga jau buvo fiksuojama sąrašuose. Nuo 2002 metų, vykdant sėklų mainų programą, pradėtos siųsti sėklos iš Pasaulio botanikos sodų. 2004 metais įkurti du medelynai (spygliuočiams ir lapuočiams), į kuriuos buvo perkeliami padauginti augalai tolimesniam auginimui. Gauti ar nupirkti augalai buvo sodinami į nuolatinę augimo vietą ir kuriama dendrologijos kolekcija. Labiausiai tuo metu dendrologine kolekcija rūpinosi Botanikos sodo specialistė Aldona Grišaitė.
Nuo 2007 metų į naujai įsteigtas dendrologo pareigas priimtas Vaidas Juknevičius, tuometinio direktoriaus Kęstučio Aukselio iniciatyva įkuriamas dendrologijos skyrius. Dendrologui patikėta visų sumedėjusių augalų, išskyrus erikinių šeimos atstovus, priežiūra.
2009 m. įkuriamas naujas plotas medžiams ir krūmams dauginti bei auginti, o senieji du medelynai palaipsniui mažinami ir 2014 m. panaikinami. Vieno plotas tampa parko dalimi, o kitas tampa gėlininkystės kolekcijos plotu.
2011 m. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 4 ha žemės Botanikos sodui, kuriame nuo 2013 m. pradėti sodinti pirmieji medžiai ir krūmai. Dalyje šio ploto kuriamas ir formuojamas parkas. Pasodinta medžių ir krūmų alėja, susodinti grupėmis augalų masyvai.
Skyrių remia Akcinė bendrovė „Rėkyva" rododendrams gyvybiškai svarbiais durpių substratais. Skyriuje kasmet darbuojasi savanoriai pagal „Atrask save" ir kitus projektus.
Skyrių prižiūri botanikos sodo kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas, el. p.:
Nuotr. Romualdo Struogos
Erikinių šeimos augalų kolekcijoje, kuri pradėta kaupti 2001 metais, šiuo metu auginama 302 taksonai, iš jų 148 veislių augalų. Kolekcijoje didesnis dėmesys skiriamas rododendro (Rhododendron) genties augalams, kurie yra vieni iš populiariausių dekoratyvinių augalų. Idėja kurti rododendrų kolekciją gimė tuometinei sodo direktorei prof. Vidai Motiekaitytei. Pirmieji rododendrų sėjinukai išauginti iš sėklų surinktų šiauliečio A. Žakevičiaus privačioje kolekcijoje. 2001 metais šios kolekcijos kūrimas perduodamas Rimantai Vainorienei. 2002 metais įrengiamas rododendrų auginimui eksperimentinis plotas. Sparčiai ieškoma ryšių su Lietuvos ir užsienio šalių rododendrų augintojais. 2002–2003 metais iš Latvijos specializuoto augyno „Babite", kuriame dirbo žinomas latvių profesorius R. Kondratovičs įsigytos 36 vasaržalių ir visžalių rododendrų rūšys ir veislės.
Nuotr. Ramunės Bernotaitės
2002–2003 m. 25 rododendro rūšys padaugintos sėklomis, kurių pavyzdžiai gauti iš Estijos, Latvijos, Ispanijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos botanikos sodų. 2004 metais iš Suomijos rododendrų augyno parvežta 12 Suomijoje išvestų rododendrų veislių. Į rododendrų kolekcijos plėtros ir priežiūros darbus įsijungia jauna specialistė Aurelija Malciūtė. Ji prižiūri kolekciją, vykdo mokslinius rododendrų aklimatizacijos tyrimus ir 2010 m. Vilniaus universitete apgina disertaciją ,,Šiaulių universiteto Botanikos sodo rododendrai: būklė, sezoninės raidos ritmika ir generatyvinis dauginimas".
Nuotr. Rolando Parafinavičiaus
2012 m. dendrologijos skyrius sujungiamas su erikinių šeimos kolekcija. Po poros metų erikinių kolekcijos plotas išplečiamas dvigubai, pradedami augalų persodinimo darbai, išretinant anksčiau kolekcijoje pasodintus augalus, suformuojami nauji takai ir augalų kompozicijos.
Fenologinis sodas
Botanikos sodo Fenologiniame sodelyje auga 18 sumedėjusių augalų rūšių ir formų, vykdomi šių augalų fenologiniai stebėjimai pagal Tarptautinių Fenologinių sodų Europoje (IPG) programą. Programa Europoje funkcionuoti pradėjo 1959 metais. Šios programos pagrindinė idėja buvo standartizuoti plataus masto fenologinius tyrimus įkuriant visoje Europoje sodus, kuriuose, siekiant pašalinti paveldimąjį genetinę įvairovę, augtų tik identiškos, klonuotos medžių ir krūmų rūšys. Šių stebėjimų tinklą šiuo metu koordinuoja Berlyno Humbolto universitetas (Vokietija).
Mūsų Botanikos sodas į stebėjimų tinklą įsitraukė 2005 metais. Stebėjimai pradėti vykdyti 2007 metais, perkėlus augalus į nuolatinę jų augimo vietą. Kiekviena augalo rūšis turi savo identifikacinį numerį. Pagal stebėjimų tinklo reikalavimus stebimos tokios kiekvienos rūšies fenologinės fazės: lapojimo pradžia, pavasarinių ūglių augimas, žydėjimo pradžia, pilnas žydėjimas, jonpumpuriai (St. John's), pirmieji prinokę vaisiai, rudeninis lapų spalvos pasikeitimas bei lapų kritimas. Visi stebėjimų duomenys vedami į duomenų bazę, kurią administruoja Berlyno Humbolto universiteto specialistai.
Fenologinių stebėjimų duomenys svarbūs tiriant geografinių veiksnių įtaką, sezoniškumo dinamiką vienos ar kitos augalų rūšies vystymuisi. Globalesniems tyrimams fenologiniai duomenys naudojami tiriant klimato pokyčių įtaką augalams, numatant tolesnio klimato kitimo tendencijas, fenologinių žemėlapių sudarymui ir kt.
Botanikos sode tiriamos šios medžių ir krūmų rūšys:
1. Betula pubescens (plaukuotasis beržas); 2. Corylus avellana (paprastasis lazdynas); 3. Fagus sylvatica (paprastasis bukas); 4. Forsythia suspensa ‛Fortunei' (lenktašakė forsitija ‛Fortunei'); 5. Larix decidua (europinis maumedis); 6. Picea abies (early) (paprastosios eglės ankstyvoji forma); 7. Picea abies (late) (paprastosios eglės vėlyvoji forma); 8. Pinus sylvestris (paprastoji pušis); 9. Populus tremula (drebulė); 10. Ribes alpinum (kalninis serbentas); 11. Robinia pseudoacacia (baltažiedė robinija); 12. Salix ×smithiana (Smito karklas); 13. Salix acutifolia (smailialapis karklas); 14. Salix vinimalis (gluosnis žilvitis); 15. Sambucus nigra (juodauogis šeivamedis); 16. Syringa ×chinensis ‛Red Rothomagensis' (kininės alyvos ‛Red Rothomagensis'); 17. Sorbus aucuparia (paprastasis šermukšnis); 18. Tilia cordata (mažalapė liepa).
Fenologinius stebėjimus atlieka ir surinktus duomenis paverčia mokslo žiniomis dr. Rimanta Vainorienė.
