Skyriaus tikslas – eksponuoti gausią lauko augalų kolekciją, kurioje atsispindėtų Lietuvos floros ir įvairių pasaulio geografinių regionų augalų šeimų, genčių bei rūšių įvairovė pažintinėms, švietėjiškoms ir mokslinių tyrimų veikloms vykdyti.
Skyriaus sudėtis. Skyriuje įrengta 118 vienetų 1,70–7,65 m. ilgio ir 1 m. pločio lysvių. Naudojama A. L. Tachtadžiano magnolijūnų skyriaus sistema. Augalai susodinti lysvėse, grupuojant juos pagal šeimas, laikantis lotyniškos abėcėlės eiliškumo. Tokiu būdu sugrupavus augalus, patogu atpažinti kiekvienai šeimai būdingus morfologinius požymius.
Augalų dalys
Augalų sistematikos ir geografijos skyrius – auginama 676 augalų taksonų ir 17 veislių atstovai iš 82 šeimų. Auginami vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai bei puskrūmiai. Prioritetas teikiamas daugiamečiams žoliniams augalams. Įdomu tai, kad kai kurių šeimų, pvz., burnotinių (Amaranthaceae), spriginių (Balsaminaceae), bazelinių (Basellaceae), kaninių (Cannaceae), Loasaceae atstovai mūsų sąlygomis yra vienmečiai. Skyriaus augalų kolekcija gausinama atsižvelgiant į išskirtines rūšių sistematines, morfologines ir dekoratyvines savybes. Ypatingas dėmesys skiriamas vaistiniams, aromatiniams ir Lietuvos retiesiems augalams. Skyriuje esančią Lietuvos nykstančiųjų ir retųjų augalų kolekciją, sudaro 78 rūšių augalai, iš kurių 48 įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvinė naktižiedė --- Smiltyninis gvazdikas --- Ilgagalvis dobilas
Gausiausios šeimos – česnakinių (Alliaceae) – 21 rūšių, salierinių (Apiaceae) – 39, astrinių (Asteraceae) – 74, bastutinių (Brassicaceae) – 27, gvazdikinių (Caryophyllaceae) – 34, pupinių (Fabaceae) – 26, notrelinių (Lamiaceae) – 39, miglinių (Poaceae) – 23, vėdryninių (Ranunculaceae) – 30. Skyriuje gausiausios rūšimis šios gentys: česnako (Allium), astro (Aster), viksvos (Carex), gvazdiko (Dianthus), debesylo (Inula), vilkdalgio (Iris), sukučio (Ipomoea), šalavijo (Salvia), naktižiedės (Silene).
Šiame skyriuje yra dekoratyvumu išsiskiriančių augalų kaip: paprastasis bijūnas (Paeonia peregrina), bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus), rusinė bajorė (Centaurea ruthenica), stipinuotasis česnakas (Allium schubertii), auksveitis (Seseli elatum subsp. osseum), česnakas (Allium obliquum), vernonija (Vernonia gigantea). Taip pat gausu aromatinėmis, vaistinėmis, dažinėmis, maistinėmis ir kitomis savybėmis pasižyminčių įdomių augalų, tokių kaip: balinis ajeras ʽAlbo Variegata’ (Acorus calamus ʽAlbo Variegata’), kvapioji stumbražolė (Hierochloe odorata), dvokiančioji ferula (Ferulla assa–foetida), dažinė mėlžolė (Isatis tinctoria), himalajinis pėdlapis (Podophyllum hexandrum), rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea), juodasis čemerys (Veratrum nigrum), vaistinė verbena (Verbena officinalis).
Skyriaus augalų kilmė. Dauguma skyriaus augalų išauginta iš sėklų, kurios buvo gautos iš kitų botanikos sodų, vykdant tarptautinius sėklų mainus. Skyriuje augančių augalų sėklos atkeliavusios iš Austrijos, Šveicarijos, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rumunijos, Rusijos ir kitų šalių botanikos sodų.
Sąlygos skyriuje. Bendras skyriaus plotas – 25 arai. Augalai skyriuje auginami lysvėse ir tik maža dalis inspektuose. Juose auginami augalai, kuriems būdingas ilgesnis vystymosi laikotarpis iki brandos tarpsnio, kai jie yra tinkami sodinti į lysves. Skyriuje augantys augalai nėra labai reiklūs dirvožemiui, jis gerinamas tik esant poreikiui. Augalai apsaugomi nuo ligų naudojant natūralias priemones (pavyzdžiui, medžio pelenai). Apsaugant nuo šalčių eglių šakomis reikia pridengti tik nedidelę dalį augalų. Dauguma skyriuje augančių augalų yra daugiamečiai rūšiniai augalai (ne veislės), todėl ypatingų sąlygų augalai nereikalauja, nes prisitaikę augti gamtinėmis (kovos už būvį) sąlygomis. Didelės dalies skyriuje auginamų augalų antžeminės dalys – tvirtos, išraiškingos, įspūdingos savo grožiu, tad pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui rudenį jų nenukerpame, paliekame per žiemą. Taip augalams lengviau pakęsti temperatūrinius pokyčius ir palankiau išžiemoti, taip pat tai puikus būdas stebėti paukščius žiemą, kai jie paliktuose vaisynuose lesa aptiktas sėklas.
Vernonijos vaisynai rudenį --- Juodasis čemerys --- Česnakas
Įdomesni augalai. Šioje kolekcijoje yra ne tik dekoratyvinėmis, bet ir aromatinėmis, vaistinėmis, dažinėmis, maistinėmis ir kitomis savybėmis pasižyminčių įdomių augalų, tokių kaip:
Dvokiančioji ferula (Ferulla assa–foetida) – tai salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis prieskoninis augalas. Šio augalo lapuose, žiedynuose ir vaisiuose yra eterinio aliejaus, skleidžiančio stiprų česnako kvapą. Irane ir Afganistane ferula skaninami kepti ir troškinti avienos patiekalai, o Indijoje ir Javoje ji vartojama daržovių ir ryžių patiekalams gardinti – suteikia ypatingą skonį ir aromatą. Ferulos dažnai dedama į kario prieskonių mišinius.
Dažinė mėlžolė (Isatis tinctoria) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetis žolinis augalas. Augalas taip vadinamas todėl, kad jau tūkstančius metų iš jo gaminami mėlyni dažai. Julijaus Cezario (I a. pr. Kr.) teigimu, britų kariai mėlžolės dažais dažydavosi veidus priešams įbauginti.
Dvokiančioji ferula --- Dažinė mėlžolė
Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea) – tai storlapinių (Crassulaceae) šeimos daugiametis augalas, storais sultingais lapais, žydintis geltonai. Liaudis ją vadina auksine šaknimi. Šaknis atrodo tarsi paauksuota, gelsva ir blizgi. Pats augalas kaupia medžiagas, kurios manoma, jog yra labai naudingos organizmui - tonizuoja ir balansuoja visą jo veikimą, atkuria nusilpusio organizmo veiklą. Rodiolė prilyginama pačiam ženšeniui!
Plačialapis šaukštis (Petasites hibridus) – tai astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Nužydėjęs pradeda intensyviai auginti didelius pamatinius lapus. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio petasos – kepurė nuo saulės. Kaitrią vasaros dieną jais galima prisidengti nuo saulės. Lapų sąžalynai labai dekoratyvūs. Augalas medingas, jo augaliniai preparatai plačiai buvo žinomi ir naudojami jau viduramžiais. Kaip profilaktinė priemonė jis buvo vartojamas nuo choleros, maro ir šiltinės. Dėl naudingų vaistinių savybių plačialapis šaukštis paplito visoje Europoje. Nuo XVII a. lapų ir šakniastiebių preparatais buvo gydoma migrena, kosulys, astma. Homeopatijoje jo preparatai naudojami norint įveikti įvairius negalavimus. Preparatai skirti ūmiai ir įsisenėjusiai neuralgijai, kvėpavimo takų uždegimams bei migrenai gydyti. Švieži jauni lapai dedami ant vočių, malšina sąnarių skausmą. Šie augalai yra stambūs ir egzotiškai atrodantys, todėl gali būti sodinami prie tvenkinių kaip dekoratyviniai augalai.
Rausvoji rodiolė --- Plačialapis šaukštis
Rekomenduojamas lankymo metas. Birželis–spalis. Skyrius dekoratyvus skirtingų formų augalų žiedynais, lapais ir kero formomis. Savo žydėjimu atkreipia dėmesį skyriuje augantys augalai tokie kaip: vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos vienmečiai dekoratyvūs augalai. Populiariausi šios šeimos genties augalai: sukučiai (Ipomoea). Sukučių stiebai užauga iki 2 metrų ir daugiau aukščio. Žiedų spalvos - nuo dangaus žydrumo iki rausvai violetinių, rožinių, rausvų, baltų ar margi. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Ne tik žiedai, bet ir lapai yra dekoratyvūs: širdiški, smailiomis viršūnėmis, dažnai triskiaučiai.
Sukučiai
Savo grožiu traukia ir notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai, kurie yra daugiamečiai žoliniai augalai ir puskrūmiai. Augalų forma ir žydėjimu traukia dėmesį mėlynos, melsvos, violetinės spalvos ir atspalviais žydintys augalai. Žiedais džiugina juozažolės (Hyssopus), šalavijo (Salvia), katžolės (Nepeta), monardos (Monarda), gumbenės (Phlomis), notros (Stachys) genčių augalų atstovai. Šių augalų žydėjimas trunka nuo birželio iki spalio.
Augalų įvairove ir pažinimu besidomintis jaunimas ir suaugusieji lankydamiesi šiame skyriuje augalų vegetacijos metu turi galimybę apžiūrėti ir įsiminti augalų dalis, kurios itin svarbiausios norint augalus suskirstyti šeimomis. Išmokus atskirti kiekvienai šeimai būdingus morfologinius požymius, galite augalus grupuoti pagal šeimas. Augalų šeimos įvardijimas – raktas į lengvesnį augalų atpažinimą. Gimnazistams ir studentams tai puikus būdas išsamiau pasiruošti biologijos egzaminui ar studijuoti botaniką!
„Žiedinių augalų pagrindinių šeimų pažinimas“ užsiėmimo fragmentas
Augalų sistematikos ir geografijos skyriaus projektas buvo pradėtas ruošti 2000 metais. Pirmieji augalai pasodinti 2002 metų pavasarį. Vienas pagrindinių šio skyriaus įkūrimo tikslų - užtikrinti kokybiškas Šiaulių universiteto studentų augalų sistematikos studijas. Skyrius įkurtas norint lankytojams parodyti Lietuvos floros ir įvairių pasaulio geografinių regionų šeimų, genčių bei rūšių įvairovę, pademonstruoti jų sistemą, suteikti sąlygas pažinti skyriuje augančius vaistinius, aromatinius ir Lietuvos nykstančius augalus. Skyrių puoselėjo šios Botanikos sodo darbuotojos: Rita Mikaliūnaitė (1999–2006), Edita Lopetienė (2006–2009); Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė (2009–2016).
Skyriaus rėmėjai
Kęstutis Kazimieras Vilkonis labai rūpinosi skyriaus išlikimu ir jo puoselėjimu, taip pat jo iniciatyva skyriuje buvo įkurtas Lietuvos nykstančiųjų ir retųjų augalų kolekcija. Šie augalai buvo atvežti iš Kęstučio organizuotų ekspedicijų, skirtų atlaso „Lietuvos žaliasis rūbas" medžiagos surinkimui. Šiaulių Rotary klubas "Harmonija" finansavo takų dangos įrengimą skyriuje. Vertingais augalais skyrių papildo ir mūsų bičiuliai – gėlininkystės ūkis ,,Virblės medelynas". Graži draugystė užsimezgė ir tęsiasi su vienadienių selekcininku Edvinu Misiukevičiumi, gėlininkėmis Genovaite Pociūliene, Rasa Miceikiene, jų visų dėka skyrius papildomas įdomiais ir išraiškingais rūšiniais augalais. Fotografas Romualdas Struoga įamžina gražiausius skyriaus vaizdus ir pražydusius augalus.
Skyrių kuruoja Botaninių kolekcijų vyresnioji kuratorė Žydrūnė Valainytė, el. p.: