Artimas ir atviras mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento ryšys – didelė siekiamybė, skatinanti mokytis, tobulėti ir drąsiai užduoti rūpimus klausimus. Siekdamas pabrėžti tokio santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, Vilniaus universitetas pristato meninį projektą „Atverk pasaulį klausimais“, įgyvendinamą su portretistu, vienu žymiausių šių dienų lietuvių dokumentinės fotografijos atstovų Tadu Kazakevičiumi. Vieni iš projekto dalyvių tapo ir VU Šiaulių akademijos Muzikos pedagogikos studijų programos dėstytoja Aušra Kardašienė ir jos studentai Matas ir Rokas Kavaliauskai.
Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?
Lekt. A. Kardašienė: „Atsakydama į šį klausimą pirmiausia pagalvojau, kad nieko specialiai nekuriu. Visad elgiuosi natūraliai. Vis dėlto, jeigu reikėtų įvardyti „taisykles“, kurios man padeda bendrauti su mokiniais ar studentais... Pirma, paprašau studentų, kad mane vadintų ne mokytoja, dėstytoja, o tiesiog Aušra. Manau, tai pirmas žingsnis, kuris mane suartina su studentais. Antra, nebijau klysti, nebijau atsiprašyti. Trečia, ketvirta, penkta..., moku išklausyti, esu nuoširdi, turiu daug gyvenimiškos ir profesinės patirties, kuria noriai dalinuosi su studentais. Niekada paskaitos nepradedu prieš tai nepašnekėjusi apie „viską“, ko nors nepapasakojusi apie save...
Labai gerbiu studentų laiką, žinau, kokie jie užimti, tad dažnai tiesiog paklausiu: kiek mes šiandien turime laiko? Tai padeda tikslingiau planuotis mūsų bendras veiklas, atsiskaitymus, „palaikyti tempą“. Laikausi duoto pažado, tad viena iš svarbiausių vertybių, kurias puoselėju savo mokiniams ir studentams – pasitikėjimas. Man gera žinoti, kad studentai prie manęs jaučiasi laisvi, nesusikaustę, laiko mane drauge, gera žinoti, kad manęs jie gali klausti visko. O aš stengiuosi jų nenuvilti. Tai tokia ta mano paslaptis.“
M. Kavaliauskas: „Mano nuomone, ryšio su studentais kūrimas yra pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti dėstytojas. Be tvirto pagrindo, be santykių, pagrįstų pasitikėjimu ir pagarba, nebūtų kokybiško mokymosi. Manau, svarbu kalbėtis su dėstytojais ir su kursinių darbų rašymu nesusijusiomis temomis. Tiek dėstytojui, tiek studentui turėtų būti naudinga pasikalbėti apie pomėgius, sportą, dabartinius įvykius, juokingas istorijas iš savo asmeninio gyvenimo ar bet kuria kita tema. Kodėl tai svarbu? Manyčiau, šie pokalbiai padeda pažinti vienam kitą ir sustiprina santykį tarp dėstytojo ir studento. Pats, kaip studentas, taip pat stengiuosi palaikyti ryšį su dėstytojais ir turiu susikūręs sau vidines taisykles, kurios man padeda tai daryti. Pavyzdžiui, daugelis studentų nedrįsta diskutuoti su dėstytoju iškilusiais klausimais. Mano nuomone, studentas turėtų nebijoti klysti ir drąsiai bandyti atsakyti į dėstytojo užduodamus klausimus, tada pats dėstytojas jaučiasi jaukiau ir gali dar labiau padėti išspręsti iškilusią problemą. Viena iš mano pagrindinių vertybių – pagarba dėstytojams. Labai svarbu gerbti dėstytoją, jo nuomonę, jo darbą, pasiruošimą paskaitoms – tik rodydamas pagarbą gali to paties sulaukti iš dėstytojo.“
R. Kavaliauskas: „Mano nuomone, kuriant santykį tarp dėstytojo ir studento svarbiausia abipusis pasitikėjimas ir pagarba. Manau, kad labai svarbu sukurti draugišką ryšį, kuris neapsiribotų tik mokykla ar universitetu. Svarbu atvirai kalbėti apie dalykus, vykstančius šiuolaikiniame gyvenime, o ne tik apie tai, kas susiję su pamokomis ar paskaitomis. Būtent atviri pokalbiai padeda sukurti teigiamą ryšį tarp dėstytojo ir studento, o tai suteikia daugiau komforto ir leidžia studentui pagerinti savo akademinius pasiekimus.“
VU inf. ir nuotr.