LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto docentė dr. Janina Šeputienė pakomentavo praėjusių metų infliacijos šuolio Lietuvoje, kuris yra didžiausia ES, priežastis ir apžvelgė ekonominę situaciją Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.
Praėjusių metų infliacija Lietuvoje siekia beveik 11 proc., nors metų pradžioje Lietuvos bankas tokios infliacijos neprognozavo. Pasak dr. J. Šeputienės, infliacija smarkiai išaugo dėl žaliavų ir energetinių išteklių brangimo ir išaugusios paklausos. „Infliacijos augimą, pirmiausia, lėmė labai didelis energetinių išteklių kainų augimas, o jų brangimas persikėlė į prekių ir paslaugų savikainą. Todėl brangsta prekės, darbuotojai reikalauja didesnių algų, o tai taip pat didina prekių ir paslaugų kainas. Gyvename labai sudėtingu periodu, kai negalime nieko prognozuoti. Mes, ekonomistai, tiksliai prognozuoti galime tada, kai viskas vyksta tendencingai, todėl tiek infliacijos, tiek ekonomikos augimo prognozės praėjusiais metais visiškai nepasitvirtino. Kadangi neturėjome ekonomikos nuosmukio, tai šis veiksnys taip pat prisidėjo prie spartesnio infliacijos šuolio“, – sako VU ŠA Regionų plėtros instituto docentė.
Ekonomistės nuomone, infliacija negali greitai sumažėti, ją lyginiame su 2020-aisiais metais, kai kainos buvo mažesnės. Nuo praėjusių metų vidurio pradėjus kilti kainoms, tikėtina, jog metinė infliacija iki šių metų vidurio tikrai nemažės. Dr. J. Šeputienė sako, jog infliacijos padarinius labiausiai pajaus tie gyventojai, kurių pajamų didėjimas bus mažesnis už infliaciją. Dr. J. Šeputienė: „Dėl didėjančių atlyginimų ar išmokų gyventojai augančios infliacijos vidutiniškai neturėtų labai pajausti, tačiau atskiruose ūkio sektoriuose, mažesnėse apskrityse yra tokia situacija, kai neauga darbo užmokestis, gyventojų pajamos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja. Tie, kurių pajamos neaugo, t. y. valstybinis sektoriaus darbuotojų, gyventojų, gaunančių fiksuotas pajamas, pensijas, pajamos nekyla tokiais sparčiais tempais, kaip infliacija. Todėl praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktos apklausos rodo, jog 26 proc. gyventojų padėtis pablogėjo“.
Mokslininkės teigimu, Lietuva iš Europos Sąjungos šalių išsiskiria ne tik infliacijos augimo tempais. „2020 m. Lietuva buvo viena iš tų šalių, kuri nepatyrė ekonomikos nuosmukio, kai tuo tarpu beveik visų kitų šalių ekonomikos smuko. 2021 m. pagal vartojimą, pagal disponuojamas pajamas Lietuva taip pat pirmauja. Tai rodo, jog didėjanti paklausa tarsi pila benziną infliacijai. Europos Centrinio banko „lengvų pinigų“ politika mums nebetinka, tačiau ji yra vykdoma pagal bendrą situaciją visoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, mūsų prekių ir paslaugų kainos nuo ES kainų dar gerokai atsilieka, nes prekių kainos yra vidutiniškai 80 proc., o paslaugų kainos – apie 50 proc. mažesnės. Būtent todėl procentinis kainų augimas nuo mažesnės bazinės kainos atrodo gerokai didesnis. Akivaizdu, jog vartojimas, paklausa ir didesnis negu kitų ES šalių ekonomikos augimas labai didina infliaciją“, – LRT laidoje infliacijos augimo priežastis įvardijo VU ŠA Regionų plėtros instituto docentė dr. J. Šeputienė.