Tradicinė, šiemet dešimtoji, tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ šiais metais netradiciniu metu – gegužės 20–21d. – virtualiai sujungė 60 pranešėjų (53 pranešimų autoriai) iš Lietuvo, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos (Baškirijos) ir Slovakijos.
Darbas vyko keturiose sekcijose – istorijos, kalbos, menų ir kultūros. Surengti ir du plenariniai posėdžiai – gegužės 20 d. bendradarbiaujant su VU ŠA Tyrėjų kompetencijų tinklu RENET, o 21 d. baigiamasis plenarinis posėdis, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas Šiauliams ir Šiaurės Lietuvai, taip pat vieno iš Latvijos regionų – Latgalos – istorijai.
Plenarinio posėdžio (moderatorė – RENET koordinatorė doc. dr. Vita Juknevičienė) pranešimuose atsispindėjo pagrindiniai konferencijos akcentai – tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas. Pranešėjai kalbėjo apie tai, kaip kolaboravimas ir rezistencija Antrojo pasaulinio karo metais išliko Latvijos socialinėje atmintyje (Mārtiņš Kaprāns iš Latvijos universiteto), pristatė, kaip bendradarbiauja ir instrumentinius OctOpus Duo kūrinius atlieka dviejų šalių – Lenkijos ir Latvijos – muzikai (Ryszard Zoledziewski iš Vroclavo muzikos akademijos ir Gleb Belyaev iš Daugpilio universiteto), aptarė kultūrinio kraštovaizdžio transformavimąsi regioninėje atmintyje (Jana Pecníkova iš Matejaus Belo universiteto Banskoje Bystricoje (Slovakija); ji pasitelkė nemažai Šiaulių krašto ženklų, fiksuotų lankymosi Šiauliuose metu). Regina Kvašytė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) nagrinėjo lietuviškumo ženklų – tautinių realijų – vartoseną įvairių Kanados lietuvių organizacijų, leidinių pavadinimuose, emblemose ir pan. Šis pranešimas buvo skirtas 2001 metais Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete įkurtos Kanados auditorijos, kurios kuratorė yra pranešėja, dvidešimtmečiui.
Sekcijos „Regionas istorijoje“ moderatorė prof. dr. Rita Regina Trimonienė, apžvelgdama darbą, pabrėžė, kad buvo nagrinėjamos gana skirtingos tiek laiko (nuo Viduramžių iki šių dienų), tiek erdvės (nuo buvusios Livonijos iki Balkanų ir Transilvanijos) prasme tematikos. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio buvo skirta Bažnyčios ir dvasingumo istorijai (Augustijonų vienuoliško ordino vienuolynų Vengrijoje ir dab. Slovakijos teritorijoje tarpusavio ir su centrine valdžia komunikacijai bei reformavimui; šventųjų kulto tarp Rygos amatininkų paplitimui ir jų įtakai kasdieniniam gyvenimui; Jėzuitų „įdarbinimo“ problemoms Šiaulių regione po 1773 m. Ordino panaikinimo); regionų administracinei kaitai ir reformų problemoms (kaip pavyzdys – Klaipėdos komtūrijos tapsmas Prūsijos valsčiumi), materialinės kultūros savitumams (specifinių ąsočių su barzdota vyro galva iš Vakarų Europos paplitimui Baltijos regione). Antroje posėdžio dalyje išsamiai kalbėta apie socialinės istorijos tyrimus ir apžvelgta, kokią įtaką socialinis faktorius galėjo turėti politinei valdžiai XX a. (pradedant vietos gyventojų (ne)lojalumui centrinei valdžiai, rinkimams, politinėms gyventojų nuotaikoms, valdžios sprendimams ir pan.) Latvijoje, Lietuvoje ir atskiruose šių šalių regionuose. Aptartas ir geopolitiniai faktoriai XX a. 3 deš. pradžioje darę įtaką Latvijos užsienio politikos formavimuisi. Diskusijų metu daugiausia dėmesio susilaukė tokie klausimai, kaip istorikai turėtų tirti vietos gyventojų nuostatas ir nuotaikas, komunikaciją tarp vietos ir centrinės valdžios, atskirų institucijų, valstybės kūrimo problematikos temos.
Sekcijos „Regionas kalboje“ moderatorė doc. dr. Jolanta Vaskelienė apibūdino 10 lietuvių ir anglų kalbomis perskaitytus pranešimus, kuriuos skaitė dalyviai iš įvairių Lietuvos institucijų ir iš užsienio – Kroatijos, Rusijos (Baškirijos), Ukrainos. Kalbėta įvairiais kalbotyros klausimais: apie kalbinio ir kultūrinio kraštovaizdžio tyrimo metodologijos paieškas (Ruslan Saduov), apie fonologinę ir morfologinę germanizmų adaptaciją tam tikro Kroatijos regiono kalboje (Đuro Blažeka, Vladimir Legac), apie regioniškumo apraiškas senuosiuose lietuvių kalbos žodynuose (Vilma Zubaitienė), apie žemaičių bendrinės rašomosios kalbos kūrėją Jurgį Ambraziejų Pabrėžą (Juozas Pabrėža), apie Lietuvos seniausioje Joniškio parapijos krikšto metrikų knygoje rastus krikščioniškos kilmės asmenvardžius (Alma Ragauskaitė), apie karinės terminologijos Ukrainoje formavimąsi ir ypatumus (Lesia M. Rubashova), apie daiktavardžio miestas darybos lizdo darinių darybos ypatumus, variantiškumą ir sinonimiją (Jolanta Vaskelienė), apie etniškumo apraiškas, išryškėjančias iš lietuvių kalbos vardažodinių asmenų pavadinimų (Danguolė Gaudinskaitė), apie XXI a. pradžios dzūkavimo pokyčius (Danutė Valentukevičienė), apžvelgta, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiama emocinė būsena, vadinama žodžiu džiaugsmas (remtasi laisvųjų asociacijų eksperimento rezultatais) (Silvija Papaurėlytė-Klovienė).
Sekcijoje „Regionas menuose“ (moderatorius prof. dr. Rytis Urniežius) dalyvavo pranešėjai iš Lietuvos, Ukrainos ir Latvijos. Perskaityti iš viso devyni pranešimai, iš jų keturi skirti muzikai ar jos tyrimams: aptarta ankstyvoji lyrinė daina Vidurio Polesjės regione (Marharyta Skazhenyk) ir regioniniai Zvenigorodo srities muzikinio folkloro tyrimai (Halyna Pšeničkina). Algytė Merkelienė iš Klaipėdos universiteto kalbėjo apie skudučiavimo regioniškumą ir sklaidą, o Domantas Milius (Kauno technologijų universitetas) – apie dainos žanrą Balio Dvariono muzikoje kino filmams „Kol nevėlu“ ir „Marytė“. Antrojoje posėdžio dalyje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į kitas meninės veiklos sritis – stiklo dailininkų Remigijaus ir Indrės Kriukų kūrybinę veiklą Panevėžyje (Raimonda Simanaitienė) ir meninius tekstus bei jų kūrėjus. Literaturologai Ramūnas Čičelis nagrinėjo Jonavos, Utenos ir Šiaulių regionuose kuriamą poeziją (poetų Mindaugo Švėgždos, Vytauto Kazielos ir Janinos Jovaišaitės kūrybą), Indrė Žakevičienė – regionalumą literatūros kartografijos požiūriu (užrašytų vietų prasmes ir tų prasmių interpretacijos galimybes), o Jolita Lukšytė – erotikos specifiką šiuolaikinių latvių rašytojų moterų tekstuose.
Sekcijos „Regionas kultūroje“ (moderatorė doc. dr. Reda Šatūnienė) tematika taip pat buvo įvairi: nuo regionų gamtinių pagrindų aptarimo (Valentinas Baltrūnas ir Violeta Pukelytė), tautinių drabužių dekoratyvinių elementų paralelių latvių ir kaimyninių tautų tradicijose (Ieva Pīgozne), savo ir svetimo identifikavimo Kuršių nerijos kelionių aprašymuose, parašytuose XIX a. vokiečių autoriaus Ludwigo Passarge (Ilona Filipenkovaitė), Vydūno lietuviškumo vaizdinių ištakų (Roma Bončkutė) iki regionalizmo raiškos Žemaitijos periodinėje spaudoje (iki 1944 m.) (Tomas Petreikis), sodžiaus vaizdavimo ir kaimo žmogaus laikysenos Pranciškaus Vasiliausko publicistikoje ir atsiminimuose (Dalia Jakaitė), kvapo kaip komunikacinio akto XX–XXI a. lietuvių kasdienėje kultūroje (Reda Šatūnienė) ir iraniečių identiteto orientalistikoje (Ivana Pondelíková). Šioje sekcijoje perskaitytų devynių pranešimų autoriai atstovavo Lietuvą, Latviją ir Slovakiją.
Baigiamojo plenarinio posėdžio dalyvius su jubiliejine konferencija pasveikino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, kuri perskaitė kartu su Ieva Bilbokaite parengtą pranešimą apie universitetų vaidmenį regiono pažangos lyderystėje (apžvelgė, kaip keičiasi politinių ir ekonominių veiksniai). Šiaulių miesto įvaizdį aptarė Lina Bivainienė, atstovavusi bendrauautoriams iš Vilniaus kolegijos Miglei Černikovaitei ir Valdui Dambravai, kuris taip pat buvo prisijungęs prie konferencijos ir pateikė kai kurias įžvalgas. Gražina Kadžytė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus kalbėjo apie Radviliškio krašto tautosakos rinkėjų indėlį į Lietuvių tautosakos archyvą. O istorikai šiame posėdyje kalbėjo apie vėjo malūnus Pasvalio krašte (Salvijus Kulevičius), muziejų ir archyvų rinkinius ir jų panaudojimą (Ernestas Vasiliauskas iš Klaipėdos universiteto ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus bei Kaspars Strods iš Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus Rėzeknėje). Kiti užsienio pranešėjai daugiausia dėmesio skyrė Latgalos regiono savitumui Latvijos valstybingumo procese (Vladislavs Malahovskis iš Rėzeknės technologijų akademijos, Aleksandrs Ivanovs ir Henrihs Soms iš Daugpilio universiteto) ir Latvijos-Lietuvos federacijos idėjai (James Montgomery Baxenfield iš Talino universiteto). Iš viso šioje konferencijoje buvo perskaityta 18 istorijos tematikos pranešimų, kurių autoriai atstovavo Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Slovakijai.
Dešimtoji konferencija įvyko ir pavyko – perskaityti visi 53 pranešimai, o konferencijos metu sulaukta ir pranešimų neskaitančių klausytojų susidomėjimo.
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus universiteto kokybės vadybos magistro programos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė ir konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė doc. dr. Regina Kvašytė.
VU ŠA Regionų plėtros instituto inf.