Naujus studijų metus Šiaulių akademijos mokslininkai Odeta Šapelytė, Aušra Kazlauskienė ir Remigijus Bubnys pasitiko dalindamiesi atliktų tyrimų rezultatais Europos edukacinių tyrimų asociacijos organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Education in an Age of Uncertainty: memory and hope for the future“ (ECER, European Educational Research Association).
Konferencija vyko Kipro universitete (Nikosija). Kasmetinėje konferencijoje, šį kartą – jubiliejinėje (30 – oji), dalyvavo daugiau nei 3000 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Iš Lietuvos šiais metais dalyvavo net 41 mokslininkas.
Konferencijos metu mokslininkai pristatė atliktų tyrimų rezultatus, įgyvendinant Erasmus+ Strateginės partnerystės aukštajam mokslui projektą „Kritinis mąstymas informacinėje visuomenėje“ (CTIS) kartu su partneriais iš Lenkijos, Bulgarijos, Graikijos ir Rumunijos (https://ctis-erasmus.info/).
Odeta Šapelytė, Aušra Kazlauskienė ir Remigijus Bubnys dalijosi gautais tyrimo, kuriame dalyvavo būsimi mokytojai, aktyviai įsitraukę į vykdomo projekto veiklas. Diskutavo apie individualius studentų asmenybinius ypatumus ir kritinio mąstymo gebėjimus socialinių medijų aplinkose. Nustatyta, kad pasižymintys itin ryškiais ekstraversijos bruožais, tokiais kaip draugiškumas, noras bendrauti, spontaniškumas ir kiti, geriau vertina savo kritinio mąstymo gebėjimus veikiant socialinių medijų aplinkose.
Būsimi mokytojai, pasižymintys didesnio sąmoningumo bruožais, geriau vertina savo gebėjimus vertinti informacijos patikimumą. Jie nurodo, kad geriau sugeba atskirti svarbią informaciją nuo mažiau svarbios, geba pateikti stiprius argumentus, pagrįstus įrodymais ir geriau supranta, ką socialiniuose tinkluose iš tikrųjų reiškia pateikta informacija. Stebima tendencija, kad būsimi mokytojai, pasižymintys tokiomis savybėmis kaip paslaugumas, atlaidumas, švelnumas ir kt., geriau vertina savo gebėjimą suprasti loginius ryšius tarp skirtingų idėjų ir sistemingai vertinti informaciją socialinėse medijose.
Kito tyrimo idėja – susijusi su inovatyviais studijavimo metodais taikant apverstos klasės prieigą. Projekte dalyvavę būsimieji mokytojai išryškina tokius apverstos klasės prieigos privalumus kritinio mąstymo ir medijų raštingumo ugdymui:
- studento aktyvesnį įsitraukimą ir motyvaciją dalyvauti paskaitose;
- savarankišką mokymosi gebėjimų stiprinimą;
- didesnį pasirengimą paskaitoms;
- įsitraukimą ir dalyvavimą grupinio darbo veikloje;
- teorinių žinių praktinį pritaikomumą;
- galimybę „pasimatuoti“ profesiją - išbandyti mokytojo vaidmenį;
- lankstumą bei galimybę individualizuoti ir suasmeninti mokymąsi.
Tekstas ir nuotr.: Odeta Šapelytė, Aušra Kazlauskienė, Remigijus Bubnys