Tęsiant projekto „Kritinis mąstymas socialinėse medijose“ veiklas ŠA Edukologijos instituto dėstytojai Odeta Šapelytė, Aušra Kazlauskienė ir Remigijus Bubnys sėkmingai pritaikė projekto rezultatus studijų procese. Projekto metu parengta medžiaga praktiškai buvo pritaikyta pirmo kurso studentams, studijuojantiems Bendrosios psichologijos ir pedagogikos dalykus. Iš viso šį dalyką studijavo 41 studentas.
Užduočių tematika ir turinys parengtos neatsitiktinai, siekiant skatinti studentus analizuoti ir pažinti asmenybinius elgesio socialinėse medijose ypatumus, toliau nuosekliai pereinant prie socialinių medijų turinio kritiško vertinimo ugdant kritinio mąstymo gebėjimus. Mokymasis vyko, taikant Apverstos klasės (angl. flipped classroom) metodą, kuomet studentai kiekvienai temai pasiruošdavo iš anksto peržiūrėdami video medžiagą ir užpildydami įsivertinimo testus.
Studentai pažymi, jog toks mokymosi būdas buvo savitas ir išskirtinis lyginant su kitais tame semestre studijuojamais dalykais. Studentai akcentuoja, jog jiems patiko, kad pasimokęs individualiai, ir susitikęs su bendrakursiais, supranti ir pamatai kitų matymo perspektyvas tuo pačiu klausimu.
Buvo įdomu sužinoti daug apie kritinį mąstymą, pabandyti pasimokyti apverstos klasės metodu, grupėse atlikti įvairias kūrybines ir kritinio mąstymo užduotis, bendradarbiauti komandoje. Jiems patiko, kad paskaitų metu dominuoja jie patys, o ne tik dėstytojas, taip sukuriant atmosferą, kurioje mažiau įtampos, didesnis saugumo jausmas. Didžioji dalis pabrėžia, kad buvo smagu išbandyti kitokį mokymosi metodą, buvo naudinga medžiagą namuose pasižiūrėti tiek kartų kiek buvo poreikis ir paskaitos metu su kolegomis padiskutuoti, pasidalinti savo įžvalgomis.
Remiantis mūsų kaip lektorių patirtimi, galime teigti, jog „Apverstos klasės“ metodo svarbiausias privalumas buvo tas, kad studentai iš pasyvių klausytojų tapo aktyviais savo mokymosi proceso organizatoriais – tai mokymąsi darė efektyvesniu, o studentai lavino svarbius savarankiško mokymosi įgūdžius. Antra, studijuojant naują mokomąją medžiagą namie studentų neribojo laikas, dėmesio neblaškė draugai ir pan. Studentas mokomąją medžiagą galėjo žiūrėti net kelis kartus, kol supras. Be to, namie jie galėjo mokytis jiems patogiu laiku, kai yra tinkamai nusiteikę ir tam skirti tiek laiko, kiek reikia, pagal savo gabumus ir susidomėjimą.
Žinoma, šis metodas kėlė ir iššūkių. Studentai turėjo būti pasiruošę šiam metodui ne tik savo nusiteikimu, atsakomybe bei motyvacija, bet ir turėti prieigą prie internetinių šaltinių ir gebėjimų jais naudotis. Mes dėstytojai turėjome ne tik surasti ar parengti medžiagą mokymuisi namie, bet ir būti pasiruošę paskaitoje atsakyti į įvairius studentų klausimus, kurie dažnai buvo ir netikėti bei aprėpė platesnius ryšius su tam tikromis temomis, šaltiniais ir pan.
Informaciją parengė: lekt. Odeta Šapelytė, prof. dr. Aušra Kazlauskienė ir prof. dr. Remigijus Bubnys